Dobilas

Baigiantis savivaldybės tarybos kadencijai vis dažniau tenka išgirsti iš uteniškių klausimų – kas naujo Utenos savivaldoje? O naujo nieko, kaip sakoma viskas po senovei. Nors ir pasitaiko gerų sprendimų, sutariama dėl biudžeto, tačiau vis dar toliau švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, rūpinamasi bičiuliais ir jų verslais, toliau rengiami abejotini projektai.

 

 

Valdiška kavinė vietoj privataus restorano

 

Aprasymas

 

Kam leisti investuoti verslui, jei galima „pataškyti“ mokesčių mokėtojų pinigus? Tikriausiai tokį klausimą reikėtų užduoti matant pastarojo metu Utenos rajono valdžios sprendimus. Prieš kurį laiką rašiau, kaip savivaldybės vadovai su meru priešakyje per du metus taip ir nesugebėjo, nesistengė padėti ar greičiau net trukdė investuotojams, kurie norėjo už 1,5 milijono eurų savo lėšų atnaujinti miesto centre esantį „Dobilo“ pastatą. Tuomet verslininkai ketino ne tik atnaujinus „pastatą vaiduoklį“ įrengti jame komercines patalpas, bet ir uteniškiams bei miesto svečiams įrengti kavinukę, restoraną su terasa į ežero pusę. Šiai idėjai netapus tikrove, Utenio aikštės vyrai ir moterys ilgai neliūdėjo ir nusprendė įrengti kavinę prie ežero už mūsų visų - 400 000 eurų. Per daug nesigilinant, kas ten ir ką valdys, darys ar gamins, bet svarbu būtų savo kavinė. Reikėtų suprasti, kad pas mus mieste viskas sutvarkyta ir suremontuota, pilna naujų vaikų žaidimų aikštelių, miesto kvartaluose ir seniūnijose išpuoselėti šaligatviai, gatvės be duobių, komunalininko vyrai nespėja šienauti miesto parkų ir vejų, mokyklose atnaujintos klasės, darželiuose grupių remontui vaikų tėvai nebeverčiami „susimesti“ ir šiaip, nėra kur daugiau dėti biudžeto lėšų? O kur dar sutaupytas lėšas dėti, kurios liko uždarius miesto ir kaimų pradines mokyklas? Aišku tai mano sarkazmas ir lėšų poreikis biudžete visada yra ir bus, o štai dėl prioritetų ir savivaldybės funkcijų galima ir gerokai paprieštarauti. Tą drąsiai galėsite padaryti, kai kada nors jums politikai ar valdininkai pareikš, kad kokiai nors problemai spręsti nėra lėšų. Juk tuo metu kai biudžete lengva ranka randama šimtatūkstantinės sumos valdiškoms kavinėms, deja net kelių jaunimo organizacijų prašytų palyginus vos 8000 eurų jaunimo ir menininkų pamėgtos erdvės POKŠT išsaugojimui valdžia galimybių bei rezervų taip ir nesurado.

 

Moki už buto šildymą, statai daugiabutį?

 

Mokykla

 

Pamenu prieš trejus metus vykusiuose politiniuose debatuose išsakiau nuomonę, kad sprendžiant gyvenamo būsto (butų) trūkumo problemą Utenoje, reikėtų sukurti skatinimo priemones daugiabučių statytojams, nes kitaip nepavyksta pritraukti investuotojų. Nors tuomet savivaldybės meras tokiems mano siūlymams nepritarė, praėjus kuriam laikui savivaldybės investicijų skatinimo apraše vis dėlto pavyko įtraukti punktą, kad ir ši sritis būtų skatinama. Tačiau vietoj to, kad būtų pritraukti privatūs investuotojai, savivaldybės vadovai nusprendė inicijuoti daugiabučio statybas patys. Prieš pora mėnesių man buvo pateiktos vizualizacijos, kad vietoje pernai uždarytos Rapolo Šaltenio progimnazijos galėtų atsirasti naujas, kelių aukštų daugiabutis. Tokia idėja aiškiai sukėlė daug klausimų pirmiausiai dėl to, ar savivaldybė, jos įmonės turėtų užsiimti daugiabučių statybomis, iš kokių lėšų tai būtų daroma, kam būtų skirti būstai ir kt. Praėjusią savaitę su kolegomis sužinojome, kad planuojama ne statyti naują daugiabutį, bet skirti buvusios mokyklos patalpas 16 butų įrengimui. Tam nuspręsta pasitelkti nebe savivaldybės įmonę Utenos šilumos tinklai, bet apeinant įvairius ribojimus įkurti dukterinę įmonę dėl vieno projekto bei tam skirti ne tik patį pastatą, tačiau ir per milijoną eurų iš 6 milijonų eurų esančių Utenos šilumos tinklų sąskaitoje. Reikėtų pastebėti, kad šiuos milijonus per daugelį metų mokesčių pavidalu sunešė būtent patys uteniškiai. Įmonės vadovas tikino, kad butai būtų skirti pardavimui, o pardavus pelnas paskirstytas savivaldybei ar atitektų pačiai įmonei. Nors šis klausimas jau buvo pateiktas politikų balsavimui komitetuose, o valdantieji už jį spėję ir prabalsuoti, paskutinę minutę po Vyriausybės atstovo ir kontrolieriaus pastabų nuspręsta laikinai sprendimo projektą atidėti. Nenuostabu, kad po tokių viražų mums su kolegomis kilo dar daugiau klausimų, nei jų buvo iki tol. Ar nuo mūsų neslepiama informacija, ar čia tikrai taip viskas skaidru ir racionalu, kaip deklaruojama. Lietuvoje turime labai aukštą infliaciją, kuri šį projektą gali paversti nebūtinai pelningu, o iš kolegų valdančiųjų tarpe sužinojome, kad greta mokyklos daugiabučių statybas planuoja ir privatūs statytojai, kas dar labiau komplikuotų savivaldybės projektą. O ir kyla klausimas, kam savivaldybei konkuruoti su privačiais verslininkais, kas jau tapo įprasta savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų praktika, vietoj to, kad tam pačiam verslui padėti. Suprantama, kad specialiai šiam tikslui sukurtam savivaldybės įmonės UAB‘ui paprasčiau parinkti ir statytojus, ir vėliau parduoti butus, tačiau dar neteko girdėti, kad kuri nors savivaldybė užsiimtų tokiu bizniu iš mokesčių mokėtojų pinigų. Įdomu tai, kad su šiuo projektu labai skubėta, nes matyt norėta spėti jį pradėti įgyvendinti iki šios valdžios kadencijos pabaigos. Galbūt būtent dėl to labai jau skubėta uždaryti ir pačią Rapolo Šaltenio progimnaziją, keisti miesto bendrąjį planą, kuris numatytų ten daugiabučių statybas ir dėti kitas aktyvias pastangas. Trumpai tariant, pasibaigus Europos sąjungos lėšų srautams mūsų savivaldybės valdžia neriasi iš kailio ieškodama naujų, kartais ir labai abejotinų statybinių projektų. O, kad taip valdžia stengtųsi pritraukiant privačias investicijas...

 

Kam nuomoti savivaldybės turtą skaidriai už geriausią kainą, jei galima be konkurso ir pigiai?

 

Vaistine

 

Kalbant apie savivaldybės vadovų požiūrį į mūsų visų turtą ir lėšas negalima nepaminėti savivaldybei priklausančių patalpų nuomos „biznio“. Neišsiplėsiu dar kartą apie ne kartą jau aprašytos privačios klinikos veikiančios Utenos poliklinikos patalpose simbolinę nuomą be konkurso. Utenos poliklinikoje nuo seno veikė ir iki šiol veikia vaistinė. Prieš daugiau nei dešimt metų šiai vaistinei staiga pradėjo „sunkiai sektis“, kas atrodytų neįtikėtina veikiant tokiose patalpose ir turint 70 kv.m. plotą. Koks sutapimas, tuo metu netrukus atsirado gelbėtojai (vaistinių tinklas), kuris nusprendė „išgelbėti“ poliklinikos pacientus ir įkurti ten savo vaistinę.  Ilgai nelaukus į savivaldybę atkeliavo prašymas šias patalpas, be jokio konkurso, už kelis kartus mažesnę kainą, nei tuo metu kitose Lietuvos poliklinikose nuomotos analogiškos patalpos, išnuomoti privačiai vaistinei. Nors tuo metu visais būdais bandėme atvesti į protą savivaldybės valdžią, su bet kokia logika prasilenkianti sprendimas dėl nuomos valdančiųjų balsais buvo prastumtas. Praėjus sutartyje numatytam dešimties metų nuomos laikotarpiui, mus pasiekė dar vienas šios vaistinės raštas su prašymu už tą pačią 8 eurų už kv.m. nuomą pratęsti (aišku be jokio viešo konkurso) iki šio dešimtmečio pabaigos. Šį kartą esant didesnei opozicijai ir įtikinus kelis valdančiuosius kolegas tokį prašymą pavyko atmesti ir pasiūlyti patalpas nuomotis skaidriai, viešojo konkurso būdu, kaip ir derėtų. Juk atrodytų jokio skirtumo mums koks vaistinių tinklas pardavinės už rinkos kainą vaistus, tegu pasiūlo geriausią patalpų nuomos kainą ir uteniškiai nuo to tik laimės. Neįtikėtina, bet praėjus mėnesiui mus vėl pasiekė dar vienas šios vaistinės prašymas pratęsti nuomą, vėl be konkurso tik jau už kiek didesnę kainą. Galiausiai „persigalvojus“ ar greičiau privertus persigalvoti tuos kelis valdančiuosius Tarybos narius įvyko dar vienas balsavimas, kuriame man su kolegomis pritrūko vieno balso, kad nugalėtų skaidrumas ir racionalumas. Savivaldybės vadovų neįtikino jokie mūsų argumentai, įskaitant faktus, kad gerokai didesni nuomos mokesčiai net prekybos centruose esančiose vaistinėse, o čia juk viena pagrindinių mūsų krašto gydymo įstaigų. Mero A. Katino argumentai, kad patalpų nuomai konkurso būdu neva trukdo įstatymai ir gręsiantys teismai nesunkiai galėjo prilygti vaikams sekamoms pasakoms. Tokie pavyzdžiai tik dar kartą įrodo, kad siekiant suteikti kažkam išskirtines sąlygas verslui ši valdžia gali paminti bet kokius skaidrumo ir logikos standartus. Ir įtikinkite dar mus po to, kad tai padaryta iš idėjinių paskatų, o ne kitų, tikriausiai daugeliui suprantamų priežasčių. Gaila tik, kad Utenos savivaldybės biudžetas, tame tarpe ir uteniškiai dėl to per dešimtmetį negaus šimtų tūkstančių eurų, kurie galimai viešo konkurso būdu būtų atitekę savivaldai, o ne kažkam.

 

Vidinės socialdemokratų partinės kovos rezultatas - du viešųjų pirkimų skyriai savivaldybėje

 

20190611 151606-01

 

Savivaldybės vadovai ne tik netaupo savivaldybės lėšų, bet ir naudoja juos partinių sąskaitų suvedinėjimams. Nesenai savivaldybėje, prisidengiant įstatymų pasikeitimais, buvo įkurtas antrasis viešųjų pirkimų skyrius. Savivaldybės valdantieji net neslepia, kad tai buvo daroma siekiant sudaryti konkurenciją jų pačių sunkiai valdomam partijos bičiuliui, kuris pastaruoju metu akivaizdžiai yra engiamas savo partijos bičiulių. Nesinori teisinti dabartinio savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo, apie kurio ilgametę veiklą valdžios labui esu rašęs daugybę kartų, tačiau būtent jis pastaruoju metu pradėjo kelti nepatogius savivaldybės vadovams klausimus ir siūlymus apie viešųjų pirkimų centralizavimą, apie administracijos vadovų (ne)kompetenciją, vyraujantį savivaldybėje mobingą ir kitus neigiamus dalykus. Per šio skyriaus vedėjo rankas penkiolikos metų laikotarpiu praėjo gausybė įvairiausių europinių ir savivaldybės projektų, kurių vertė siekia daugiau nei šimtą milijonų eurų, o daugelio konkursų nugalėtojais neretai tapdavo artimi valdžiai statybininkai. Su tokia ilgamete „patirtimi“ savivaldybės valdininkas neabejotinai turi tiek informacijos apie mūsų rajono valdžią, jos organizuotus projektus, rangos darbus, kad užtektų visiems jos ilgam. Tikriausiai būtent dėl to savivaldybės vadovai vengia eiti į tiesioginį konfliktą su akivaizdžiai nepatogiu tapusiu partijos bičiuliu, kurio siekiama atsikratyti įkuriant dar vieną viešųjų pirkimų skyrių, kuris neva turėtų perimti daugelį pirmojo skyriaus funkcijų. Neteko girdėti, kad dar kurioje nors Lietuvos savivaldybėje vienu metu veiktų du viešųjų pirkimų skyriai, todėl tai neabejotinai yra lėšų švaistymas siekiant politinių tikslų. Kad valdžia baudžia pakeitusius nuomonę saviškius ar savivaldybės darbuotojus įrodo ir pastaruoju metu pasipylę darbuotojų skundai dėl psichologinio spaudimo (mobingo) savivaldybės administracijoje.

 

Krematoriumas vietoje Utenos miesto pramonės parko?

 

Screenshot 2022-07-08 at 10.31.41

 

Tęsiant apie nusiskundimus, mane pasiekė Klovinių, Mockėnų, Medenių ir aplinkinių miesto teritorijų gyventojų kreipimasis dėl savivaldybės planų prie miesto apvažiavimo įrengti krematoriumą. Šių teritorijų gyventojai nepritaria, kad netoli jų namų veiktų tokia įstaiga ir tikriausiai jie yra teisūs, nes tokie objektai nors ir reikalingi žmonėms, turėtų būti statomi už miesto, nutolusiose nuo gyvenviečių teritorijose, bei plačiai išdiskutavus su visuomene. Apie tokius ketinimus vietos politikai nieko nežinojo, o ir visuomenė informuota tik dabar, kai jau prasidėjęs planavimo procesas. Šioje istorijoje taip pat neapsieita be keistų aplinkybių, nes besikreipiantys Utenos rajono gyventojai mane informavo ir apie tai, jog sklypas, kuriame planuojamas objektas  dar nesenai priklausė mero šeimai iš kurios ir buvo nupirktas. Piliečiai nuogąstauja, kad ši aplinkybė gali įtakoti tokių planų įgyvendinimą nepaisant jų nuomonės. Atrodytų daugiau nėra kitų Utenos rajone žemės sklypų -  jei prekybos centrų išdėstymo planas, tai žiūrėk prekybos centrui vieta numatyta būtent ten, kur randasi mero žmonos sklypai, jei tik pramonės parko plėtra, vėl valdžios taikinyje tie patys sklypai, taip ir šiuo atveju diskusijas keliantys projektai keistai atsiduria šiuose sklypuose. Aišku galima tikėti sutapimais, o ir mero šeimai nepavykus parduoti savo sklypų savivaldybei, juos jo sutuoktinė gali parduoti kam tik nori, juk tai nuosavybės teisė. Tačiau, ar tokios įstaigos turėtų kurtis netoli gyvenviečių ir vis dar „įstrigusiame plėtroje“ Utenos pramonės parke? Tikriausiai reikėtų paieškoti tinkamesnių vietų, kurių neabejotinai mūsų rajone galima nesunkiai rasti.

 

Sportas, biokonteineriai, išbrangęs miesto tvenkinio remontas ir kalėdinė eglutė už 30 000 eurų

 

Savivaldybės kontrolierės tarnyba reguliariai Kontrolės komitetui pristato savo atliekamų auditų ataskaitas. Vienoje jų teigiama, kad savivaldybės sportui skirti milijonai nebuvo skirstomi visiškai skaidriai, o pati tvarka turi būti keičiama. Viename iš Tarybos posėdžių paaiškėjo, kad Kartu už Utenos kraštą frakcijos įtraukti į biudžetą sporto centro vaikų varžyboms, treniruotėms ir aprangoms 50 000 eurų iki šiol nepasiekė sporto centro vaikų. Politikai vienbalsiai pritarė naujai sporto tarybai iš keliolikos narių, kuri nuo šiol turėtų užtikrinti, kad uteniškių sporto veikloms ir klubams skiriami mokesčių mokėtojų pinigai būtų skirstomi skaidriai ir aiškiai.

 

Konteineriai

 

Miesto individualių namų kvartalų gyventojai nesenai pasipiktino, kad Utenos komunalininkas nebeišveža šalia rudų (bioatliekoms skirtų) konteinerių su tokiomis pat atliekomis padėtų maišų. Teko šiuo klausimu rimtai pasikalbėti su įmonės vadovais, kurie pažadėjo pageidaujantiems to uteniškiams skirti daugiau tokių konteinerių, nes pasak jų, fiziškai darbuotojai nebepajėgia sukrauti tokio kiekio maišų be konteinerių. Galima suprasti tiek įmonę, tiek darbuotojus, tačiau palikti atliekų jų neišvežant nėra sprendimas. Tikimės, kaip pažadėjo komunalinės įmonės vadovas, bus užpirkta gerokai daugiau konteinerių, kad nemažai daliai miesto gyventojų svarbios problemos nebeliktų ir miesto kvartalų želdynai būtų toliau tinkamai prižiūrimi. Todėl uteniškiams, kuriems iš tiesų trūksta vietos konteineriuose, siūlome kreiptis į įmonę, kuri turėtų šiuo klausimu padėti.

 

Tvenkinys

 

Paskutiniame prieš politikų atostogas savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai buvo patvirtintas biudžetas, kas rodo, kad dėl svarbių klausimų politikai sugeba rasti sutarimą, net jei ir kai kurios eilutės kelia didelių klausimų. Vienas tokių - miesto tvenkinio remontui papildomai skirtos lėšos. Nors uteniškiai daug kartų savivaldybės pranešimais buvo gąsdinami apie tai, kad norint remontuoti Klovinių užtvanką, būtina ją pilnai išleisti, nes kitaip suprask miesto laukia potvynis. Tačiau mums raginant ir aplinkosaugininkams prispyrus savivaldybę, paaiškėjo, kad remontą galima atlikti išleidžiant tik nedidelę vandens dalį, kas ir buvo padaryta. Pasak savivaldybės specialistų toks remontas išbrango per 50 000 eurų, nes reikėjo narų pagalbos, tačiau ne šimtų tūkstančių, kaip buvo teigiama pradžioje. Nepaisant išbrangusios kainos savivaldybė neatsisakė tokių ne pirmo būtinumo darbų, kaip trinkelių, takelių ir keliukų kitoje tvenkinio pusėje įrengimo, ko atsisakius galbūt galima buvo tvarkyti mieste esančius apleistus šaligatvius, kurių į valias.

 

Saligatviai

 

1 minutė vėlavimo kainavo 30 000 eurų! Taip su humoru reagavo politikai svarstydami tą patį biudžetą, nes sugebėjęs pavėluoti į posėdį Utenos kultūros centro vadovas taip ir nesuspėjo pagrįsti jo parašomų 30 000 eurų miesto kalėdinės eglutės papuošimui. Mėgstantis dėmesį, tačiau vengiantis bet kokios kritikos ar pastabų dėl keistų savo sprendimų ir dažnai dėl to su vietos politikais mėgstantis pasiginčyti savivaldybės įstaigos vadovas neįtikino ir ekonomikos ir biudžeto komiteto narių, kurie tuo aiškiai pasipiktino. Nepaisant to uteniškiai neliks be žiemos švenčių, nes iki šiol visai gerai kalėdines eglutes puošė kita savivaldybės įmonė - Utenos komunalininkas, o ir kultūros centro vadovas turės progą jo nemėgstamus politikus įtikinti dar kartą po pastarųjų politinių atostogų rugpjūčio mėnesį. Kultūros centro vadovas iki Utenos nesėkmingai vadovavęs keliems kitų rajonų kultūros centrams, tikriausiai taip ir nesuprato, kad sprendimus dėl mokesčių mokėtojų lėšų ir kitų rajonui svarbių klausimų priima žmonių pasitikėjimą gavę politikai, o ne vienasmeniškai savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai. Matant kiek pastaruoju metu savivaldybės vadovų įsipainiojo į įvairius korupcinius skandalus, normalu, kad politikai siekia žinoti ir kontroliuoti, kaip bus panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai.

FaceBook profilis

Susisiek