Vakar vykusiame Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė savivaldybės statybų ir priemonių planas. Valstiečių partijai priklausantis ilgametis Tarybos narys Albinas Grincevičius  pasipiktinęs kėlė klausimą: „Kas čia tokie patvirtino tokią sankryžą pačiame miesto centre?“. Klausimas geras, tačiau jį užduoti reikėtų ne savivaldybės valdininkams, bet sau pačiam. P. Albino nuostabai, jis pats su politiniais bendražygiais ir balsavo už prekybos centro bei jam pritaikytos sankryžos atsiradimą. Taip pat abejotina, ar pastarajam reiktų piktintis Utenos rajono saugaus eismo organizavimo komisija, kuri patvirtino eismo organizavimo šioje miesto vietoje pokyčius, nes juk patys valdantieji kažkada ir patvirtino komijos pirmininką, kuris net nevairuoja automobilio. Tikriausiai nereiktų badyti pirštais ir į kelininkus, kurie atsižvelgė į savivaldybės administracijos norus, o ne į eismo planavimą. Taip nutinka, kai mygtukai balsuojant maigomi „automatiniu“ būdu, o problema pamatoma tik įgyvendinus pačių politikų sprendimus. Tiesą pasakius, tikrąją situaciją pamatysime tik tuomet, kai būsimasis prekybos centras atvers duris.

Sankryža

 Tarybos nariai patvirtino biudžeto pakeitimus, kurie parodė aiškias sąsajas tarp surenkamų mokesčių ir savivaldybės finansinių skylių užkaišiojimo. Kaip ir keletą pastarųjų metų, taip ir šiemet Utenos rajono gyventojams vėl didėjo žemės mokesčiai. Galbūt vieni šio mokesčio didėjimo nepajuto, galbūt kiti pajautė stipriai, tačiau aišku tai, kad surinkti papildomi šimtai tūkstančių eurų bus skirti padengti įsisiskolinimams miestą prižiūrinčiai komunalinei įmonei. Kitaip pasakius, išpuoselėtų miesto viešų erdvių priežiūra kiekvienais metais pareikalauja vis daugiau lėšų, kurias turi padengti ne kas kitas, bet Jūs mielieji Utenos rajono gyventojai. Ir valdžiai nėra nieko lengviau, kaip tą padaryti didinant sumokamą žemės mokestį.

Šiame posėdyje prisiekė naujas Tarybos narys Raimundas Kelevišius. Tuo pačiu TS-LDK frakcija (LR Seime pradėjus dirbti Edmundui Pupiniui, dėl šių pareigų turėjusiam atsisakyti Tarybos nario mandato) iškėlė naujo frakcijos seniūno kandidatūrą, kuriuo tapo buvęs rajono meras ir apskrities vadovas Rimantas Dijokas. Pastarasis rajono vadovų teiravosi, kada bus sprendžiama Basanavičiaus g. 96 namo kiemo avarinės būklės problema. Šį klausimą prieš pora mėnesių kėliau ir aš, nesenai kėlė ir vietinė žiniasklaida, tačiau problemos sprendimas iš vietos nepajudėjo. Atsakydamas į tai savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas Tarybos narius bandė įtikinti, kad ši problema jam gerai žinoma, tačiau nesprendžiama, nes, jo manymu, prioritetas turi būti teikiamas renovojamiems Utenos miesto namams ir jų kiemams. Toks atsakymas nustebino mane, todėl paklausiau, pagal kokius prioritetus vasarą buvo sutvarkyti du įvažiavimai į kiemus Krašuonos daugiabučių gyvenamų namų kvartale ir Ąžuolijos kvartale, kuriuose gyvena neeiliniai socialdemokratų politikai? Juk šie kiemai ar juose esantys namai tikrai nerenovuoti. Atsakymas į klausimą buvo 0 decibelų tylos. Tokie tie objektyvūs rajono valdžios „prioritetai“...

Gatvės

Panaši įsisenėjusi problema yra ir keliukas už Utenos poliklininkos pastato, kuris pažliaugus vandeniui tampa tikru iššūkiu poliklinikos pacientams. Gera žinia ta, jog gavau pažadą iš skyriaus, prižiūrinčio miesto statybų reikalus, vedėjo, kad kitais metais jau bus perkami projektavimo darbai šios, Utenos rajono gyventojams svarbios, vietos remonto darbams.

Posėdžio metu pristatyme statybos priemonių plane Tarybos nariams buvo pateikta informacija, jog planuojamas Dauniškio ežero prieigų viešųjų erdvių gerinimas į kurį prekybos centras LIDL investuos 375 000 eurų. Savivaldybės atstovai posėdžio metu patikino, jog uteniškiai bus kviečiami siūlyti idėjas, kaip turėtų atrodyti Dauniškio ežero prieigos. Nebūkim abejingi savo miesto aplinkai ir kai tik pasirodys toks skelbimas, kviesčiau siūlyti savo idėjas.

Tarybos nariai vienbalsiai balsavo, kad Užpalių miestelio gyventojai, auginančiai net 8 vaikus, būtų naujai nupirktas socialinis būstas Užpaliuose. Užpališkiai planuojantys parduoti savo būstą, turėtų atkreipti dėmesį ir sekti savivaldybės skelbimus bei pabandyti parduoti jį savivaldybei. Įdomu tai, jog paskaičius sprendimo projekto tekstą ir nepasigilinus į problemos esmę, galima būtų pagalvoti, jog daugiavaikė šeima dėl tokio politikų sprendimo nukentėjo, nes, pasirodo, iki šiol gyveno ne kur kitur, bet Užpalių dvare.

Sprendžiant net kelis klausimus teko diskutuoti su rajono vadovais ar jiems atstovaujančiais klerkais apie tai, kas yra ūkiška ir racionalu. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybė valdo keliolika biudžetinių įstaigų (mokyklos, socialinės globos namai, seniūnijos ir kt.) ar jų padalinių rajone, kurios turi savo katilines, tačiau visų jų šildomo 1 kvadratinio metro ploto kaina skiriasi iki 6 kartų. Nors to priežastys visiems seniai aiškios, sprendimai du dešimtmečius nejuda iš vietos. Reikalas tas, kad savivaldybės valdininkui Vytautui Nakui siūlymas pirkti kurą centralizuotai, dideliu kiekiu, visoms įstaigoms atrodo neracionalus. Daug metų šį reikalą prižiūrinčio valdininko ar galbūt jam primesta nuomone, perkant (atviro konkurso būdu) didelis kiekis kuro būtų nupirktas brangiau, nei perkant atskirai mažomis dalimis (skaidrumu nepasižyminčiu apklausos būdų). Na, žinant Utenos rajono savivaldybės viešuosius pirkimus, visko gali būti. Nuo kolegos neatsiliko ir Turto skyriaus vedėja, kuri pradžioje sutikusi su maniške nuomone, jog savivaldybės įstaigoms perkantant audito paslaugą centralizuotai galėtų būti sutaupyta, vėliau, po savivaldybės valdovų replikų, persigalvojo, kad taip būtų brangiau. Ir kaip išsilaiko urmo bazės ar tas pats Sanitex‘as, kur perkant didesnį kiekį, prekių kaina mažėja?! Rajono valdantieji šiandien ramiais veidais pritarė aibei įvairių biudžeto lėšų prašymų tarp kurių pasitaikė ir prasilenkiančių su racionalumu. Pavyzdžiui, paprasto namo laiptų remontas už 10 000 eurų ar tokios pat vertės lauko rūbų džiovyklos įrengimas. O, juk galima ištiesti 10 eurų vertės virvę ir būtų lauko rubų džiovykla, o šią sumą skirti mokyklai. Pavyzdžiui,  greta šio prašymo buvo ir Aukštakalnio progimnazijos direktoriaus prašymas už tokią pačią 10 000 eurų sumą atnaujinti visą mokyklos kompiuterių klasę. Biudžetininkų prašymus papildė ir poetai (tiesa ne iš Utenos), kurie paramos savo būsimosioms knygoms siekė gražbyliavimais rajono vadovui (taip pat poetui). Ne ką mažiau atsiliko ir vienas savivaldybės administracijos skyrius, nusprendęs savo niekuo neišsiskiriančioms reikmėms įsigyti beveik 2000 eurų vertės fotoaparatą. Tikriausiai fotografuos prie Dauniškio ežero lizduose tupinčias varnas.  Jau neaišku kurį kartą pakartotinai buvo iškeltas vaizdo stebėjimo kamerų mieste klausimas, nes neseniai kažkas „išpylė“ Utenos bibliotekos langus ir sugadino durų mechanizmą, kas uteniškiams kainuos beveik 4000 eurų. Kyla klausimas, kiek dar reikės vandalizmo ir mūsų visų sąskaita įgyto turto niokojimo ar, dar blogiau, smurto atvejų, kad visame mieste  atsirastų gerokai daugiau (šiuo metu – 12) vaizdo stebėjimo kemerų, nei vienoje nedidelėje parduotuvėje. Nepasisekė ir šviežiai suremontuotam Kultūros centrui, kuriam prireikė 12 naujų mikrofonų už 8000 eurų. Senieji, nors neseniai įsigyti tapo netinkami dėl dažnių pasikeitimų.

Poetų prašymas

Tarybos nariams savivaldybės administracija pateikė informaciją apie maitinimo paslaugų teikimą Utenos rajono mokyklose. Savivaldybės vadovai pasiguodė, kad jų turimais duomenimis Utenos rajono mokyklų valgyklose valgo vos 24 procentai mokinių. Iš kolegų lūpų pasipylė sampratovimai, kad gal tokiu atveju reiktų apmokestinti mokinius iš anksto ir taip užtikrinti, jog šie valgytų mokykloje. Pastariesiems teko priminti apie prieš kelis metus pateiktą mano siūlymą dėl specialių atsiskaitymo kortelių sistemos įgyvendinimo, kurios pagalba mokinių tėvai galėtų rinktis ar duoti savo vaikams pinigus grynais, ar įdėti į specialią kortelę, iš kurios pinigus galima būtų panaudoti tik valgymui mokyklos valgykloje. Jei 24 procentai vaikų nevalgo mokyklose, neabejotinai nemaža dalis valgo „kioskinį“ maistą ir tai tikriausia yra vaikų mytybos problema. Tokiu atveju, būtent specialios atsiskaitymo kortelės padėtų užtikrinti tinkamą vaikų mytybą ir tuo pačiu didesnes pajamas valgykloms. Kadangi tokia sistema jau veikia vienoje miesto mokyklų, sutarta šiuo pavyzdžiu eiti ir toliau.

Gera naujiena Jasonių sodų ir Pačkėnų kaimo gyventojams. Jau kitais metais UAB „Utenos vandenys“ planuoja pradėti milijono eurų vertės darbus Pačkėnuose, kurių gyventojai netolimoje ateityje galės džiaugtis naujais vandentiekio ir nuotekų tinklais. Aišku, Utenos rajono gyventojai turėtų žinoti, kad UAB „Utenos vandenys“ įmonės lėšos ir investicijos yra jų pačių sumokėtų mokesčių lėšos. Kitaip pasakius, nieko už „ačiū“ nebūna, tačiau XXI amžiuje turime turėti tinkamas sąlygas naudotis normaliu vandentiekiu ir kanalizacija.  Tuo tarpu Jasonių soduose ir gyvenvietėje, tik jau už valstybės lėšas, taip pat bus įrengti nauji nuotekų tinklai. Nors rajono vadovai tą patį žadėjo ir Antalgės gyventojams, UAB „Utenos vandenys“ vadovas Tarybos narius informavo, kad tai galima bus padaryti tik tokiu atveju, jei bus gautas papildomas finansavimas.

Ne tokia gera naujiena visiems Utenos rajono ir Utenos apskrities gyventojams, kuriems artimiausiais mėnesiais ženkliai padidės komunalinių atliekų tvarkymo mokesčiai. Tarybos nariams buvo pateikta informacija, kurioje matyti, jog artimiausiu metu planuojamas sąvartyno vartų mokesčio didėjimas virš 50 procentų, o iki 2020 metų beveik 3 kartus. Kadangi sąvartyno vartų mokestis sudaro pusė gyventojų sumokamų komunalinių mokesčių sąnaudų, tai nesunku suskaičiuoti, kad artimiausiu metu mokestis turėtų didėti ketvirtadaliu, o per artimiausius keturis metus 150 procentų. Kitaip pasakius, jei šiandien už šiukšlių išvežimą per metus sumokate 50 – 100 eurų, tai kitais metais, jei nenutiks stebuklų, turėtumėte mokėti 65 – 125 eurus, o 2020 m. net 150 – 300 eurų. Tokį mokesčių šuolį lėmė ES teisės aktai, respublikinės valdžios neaiškūs sprendimai ir silpna savivaldybių vadovų pozicija ginant vartotojų (gyventojų) interesą.

Komunalinis klausimas

Šiandien naujai išrinktam LR Seimo nariui Utenos vienmandatėje apygardoje savivaldybė skyrė biuro patalpas. Jei dėl patalpų Seimo nariams pasisekė, tai dėl valdiškų automobilių, kaip jau visi žino, nelabai. Ir ko ten piktinasi kai kurie Seimūnai prarasta privilegija, juk tai paprasčiausia Karma.  Būtent įstatymų leidėjų valia savivaldybių tarybų nariai savo veiklai kanceliarinių lėšų negali panaudoti ne tik automobilio nuomai, tačiau ir biuro nuomai ar, pavyzdžiui, bendravimui su žmonėmis spaudoje, ataskaitoms ir kt. Kitaip pasakius, įstatymų kūrėjų nuomone, su miestiečiais ar rajono gyventojais vietiniai politikai gali susitikti ir ant suoliuko parke. Kažkas, rodydamas pirštais į LR Seimo narių atlyginimus, turėtų žinoti, kad bent Utenos rajono savivaldybės tarybos nariui, dirbančiam opozicijoje, taip pat galima gauti atlyginimą už darbą posėdžiuose (nes visas kitas darbas su žmonėmis pasirodo skaitosi nedarbas), tačiau nesenai paaiškėjo, kad jis gali būti vos 20 – 30 eurų mėnesiui. Neblogai?! Todėl nėra ko stebėtis, kad jaunimas ar savo sričių profesionalai net ir nežiūri į politikos pusę. Kandangi vienaip ar kitaip savivaldybės taryba turi būti išrinkta, tai tuomet ir atsiranda įvairiausių politikų ar „politikų“ savivaldybės taryboje, kurie gauna vienokią ar kitokią materialinę naudą netiesiogiai. Žiūrėk tik, „netyčia“ vieno UAB‘ai pradeda įsisavinti savivaldybės (mokesčių mokėtojų) milijonus, kito asmeninis laikraštis gauna 40 000 eurų sutartį, kad vėliau galėtų pilti pamazgas ant opozicijos, trečio dirvonas melioruojamas už dešimtis tūkstančių valdiškų eurų, dar kitiems ar šeimos nariams darbo vietos atsiranda. O po to ir atitinkamai sprendimai, kurie svarbūs kiekvieno mūsų kasdienybei ir kišenei.

Utenos ligoninės vadovas

Šiomis dienomis Utenos ligoninėje duris atvėrė diagnostinių tyrimų centras ar kitaip pasakius magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų kabinetas. Paslauga be abejo uteniškiams labai reikalinga ir reiktų džiaugtis, kad tyrimai Utenoje bus atliekami ir tokiu būdu. Tačiau ar tikrai tokią įrangą reikėjo įkelti į suremontuotą vaikų ligų skyriaus dalį ir po pacientų maisto gaminimui skirta virtuve? Galbūt nereikėjo taip skubėti įsileisti privatininkų ir galima buvo paieškoti tam tinkamesnės vietos? Belieka tikėtis, kad greta gydomi mažieji uteniškiai dėl to nenukentės. Nors spaudoje (neretai brangiai apmokamuose straipsniuose) Utenos ligoninės vadovybė bando viską nupiešti rožinėmis spalvomis, tačiau vidinė situacija įstaigoje nėra tokia gera. Pasiekė žinios, kad naikinamas pulmonologijos (kvėpavimo ligų) padalinys ir vietoj jo planuojamas įkurti slaugos skyrius. Keisti ligoninės vadovų planai, nes slaugos įstaigų Utenos rajone ir taip yra, o regioninė ligoninė su kvėpavimo ligų gydymu yra viena. Įdomu tai, kad pasak gydytojų reformos daromos ne tik be pacientų žinios, bet ir be pačių gydytojų pritarimo, prisidengiant neaišku iš kur atsiradusiais gytytojų tarybos protokolais, o ir rajono taryba apie tai neiformuojama. Tikriausiai jau laikas būtų rajonui vadovaujantiems socialdemokratams ir žaliesiems valstiečiams pasikalbėti su savo „statytiniais“ partiečiais ligoninės vadovybėje? Nes pastarieji ne tik nemato Utenos rajono gyventojų intereso, bet ir pro pirštus žiūri į įstatymus. Vienas niekaip negrąžina Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu neskaidriai įsigyto valdiško automobilio, kito dviejų darboviečių interesai taip susiklijavo, kad sunku išpinti net Vyriausiąjai tarnybinei etikos komisijai, trečio paskaičiavus darbo valandas ne vienas japonas nulenktų galvą prieš tokį „darboholizmą“. Ligoninės gydytojai neslepia, kad jei taip toliau tęsis, Utenos ligoninės ir tuo pačiu Utenos regiono gyeventojų laukia tamsūs laikai.

Futbolo klubas „Utenos Utenis“ pristatė savo veiklos (nuo įsikūrimo) ataskaitą. Nors kiekvienais metais šio klubo išlaikymas uteniškiams kainuoja apie 300 000 eurų, tenka pripažinti, kad klubo, kaip organizacijos, veikla yra pagirtina. Suburtos komandos, sukurta vaikų akademija, vyksta užsiemėmimai su vaikais darželiuose, organizuojami įvairūs turnyrai ir kita šio klubo bei jo narių veikla nuteikia optimistiškai. Klubo vadovas Tarybos narius informavo apie tai, kad kitais metais iš futbolo federacijos planuojama gauti finansavimą dirbtinei dangai, kurią norima įrengti Krašuonos mokyklos stadione. Taip jau nutiko, kad pagrindiniame Utenio stadione nemažą dalį sezono dėl brangios, tačiau nelabai tinkamos mūsų klimatui, aikštelės dangos sportininkai žaisti visą sezoną negali. Aišku, naujo stadiono įrengimas gali pareikalauti nemažos dalies lėšų ir iš mokesčių mokėtojų (t.y. biudžeto), tačiau tikrai ne tiek, kiek kainavo uteniškiams pagrindinis stadionas.

Utenio klubo ataskaita

Daug metų Utenos mieste Kalėdinė eglutė buvo įžiebiama Utenio aikštėje. Taičiau šiais metais miestas turės dvi eglutes, kurios papuoš ne tik Utenio aikštę, bet ir Kultūros centro kiemą. Galima būtų diskutuoti, kuri vieta geresnė eglutei, ar apskritai ekologiška ir praktiška nedideliam miestui turėti dvi Kalėdines eglutes, tačiau bet kokiu atveju reiktų už jas padėkoti Ąžuolijos kvartalo gyventojai Audronei Treinienei ir Leliūnų miestelio gyventojai Jūratei Leleivienei! Nepamirškite, jog gruodžio 3 dieną prie Kultūros centros Eglutės įžiebimo šventė! Kalba, kad ir Kalėdų senelis užsuks.

eglutės

FaceBook profilis

Susisiek