Jau rytoj prasidės antrasis rinkimų į LR Seimą turas. Kurį gi kandidatą iš dviejų Utenos rajono politikos senbuvių reiktų palaikyti? Toks klausimas šiandien kyla ne vienam uteniškiui. Žiūrint į pirmojo rinkimų turo rezultatus (visoje Lietuvoje) aiškiai matyti, jog rinkėjas, vertindamas kandidatus, daugiausiai dėmesio kreipė į politiko priklausomybę partijai. Toliau vertinimo skalėje sekė kandidato komunikacija su rinkėjais, veikla, asmeniniai gebėjimai, politiniai sentimentai, įvaizdis, pažadai, programos ir kt. Beveik pusė rinkėjų nesirinko apskritai nieko ir dar kartą leido už juos valdžią išrinkti kitiems.

Todėl vienas iš keturių Utenos rajono gyventojų savo balsais nulėmė, kad antrajame ture kovos du ilgametę patirtį politikoje turintys politikai. Toks buvo mūsų rajono gyventojų pasirinkimas ir jį turime pripažinti, nes gyvename demokratinėje valstybėje. Taigi, kurį kandidatą reikėtų rinktis antrajame rinkimų ture – anais laikais subrandintą Mildą Petrauskienę ar jau ne kartą valdžios skonio ragavusį Edmundą Pupinį? Yra aibė kriterijų (ne tik Andriaus Tapino pateiktų), pagal kuriuos mes galime nustatyti, kuris kandidatas yra geresnis ar blogesnis. Tačiau dažniausiai kiekvienas iš mūsų tuos kriterijus taiko subjektyviai. Kitaip pasakius, mūsų nuomonės formavimuisi turi įtakos daug dalykų, kurie vėliau pavirsta subjektyviomis simpatijomis – patinka arba nepatinka kandidatas. Daugelis iš mūsų turi savo politinius įsitikinimus, kurių aš tikrai nesistengsiu paneigti ar pakeisti. Aš nepradėsiu diskusijos apie tai, kas kaltas dėl Lietuvą du dešimtmečius apėmusių negandų. Aš susilaikysiu ir nuo vertinimo, kuris politikas gabesnis ar turi daugiau politinės valios. Tačiau šiandien, spręsdamas kurį kandidatą palaikyti, aš, kaip buvęs kandidatas ir šių kandidatų oponentas, iškeliu vieną aiškų ir konkretų kriterijų – kandidato ir jo partijos sąžiningumas šios rinkimų kampanijos metu ir ne tik. Būtent šis kriterijus parodo aiškiausiai, kokia yra kandidatų politinė moralė ir ko iš jų tikėtis pastariesiems patekus į valdžią. Vaizdžiai pasakius, tai labai panašu į olimpinę dvikovą, kurios rezultatą gali nulemti ne sąžininga kova, bet papildomai suvartotas dopingas. Taip jau yra, kad aš (manau ir daugelis Jūsų) mėgstu sąžiningą kovą, todėl rinksiuosi tą politiką, kuris nevartojo dopingo.

Prieš kelis mėnesius www.marijuskaukenas.lt puslapyje esu rašęs, kaip Utenoje vyksta rinkimai pagal  keliolika metų rajoną valdančią socialdemokratų partiją. Dar ankščiau tame pačiame internetiniame tinklapyje esu rašęs apie šios partijos platinamą nepotizmo užkratą Utenos rajone. Tuomet tikėjausi, kad vieša kritika kolegas kiek atbaidys nuo politinių dividendų paieškos už valdiškus pinigus. Tačiau mėgstančių privilegijas kolegų neatbaidė net ir skundai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kurios vadovybė tuomet taip ir neįžvelgė to, kad nemokamų dovanų dalinimas rinkėjams yra jų papirkinėjimas. Nebent iš tiesų yra skirtumas tarp tradiciškai ir netradiciškai vykstančio rinkėjų papirkinėjimo dovanomis? Galbūt komisijos požiūrį „pro pirštus“ lėmė tai, kad apskųstoji kandidatė darbuojasi LR Seimo komitete, kuris vienaip ar kitaip kuruoja tą pačią VRK? Galbūt komisija ir pati kandidatė dirbanti su rinkimų įstatymais pamiršo, jog jų pačių iniciatyva nuo šių metų balandžio 9 d. visiems kandidatams buvo uždraustas bet koks dovanų dovanojimas rinkėjams?! Kalbant apie socialdemokratų kandidatės rinkimų kampaniją galima būtų pakalbėti apie nemokamus koncertus (pavyzdžiui Mildos dienai), kuriuos organizavo ne tik Utenos rajono savivaldybės finansuojamos organizacijos, bet ir vietinės socialdemokratės. Galima būtų prisiminti straipsnius ir nuotraukas visuose Utenos rajono laikraščiuose ir pasaką apie socialdemokratų politikų išgelbėtus Vyžuonaičio ežero gelbėtojus, kurių publikacija kainavo daugiau nei pačių gelbėtojų atlyginimų problemos sprendimas. Nesiplėsiu dar kartą primindamas ir apie neteisėtai už mokesčių mokėtojų lėšas įsigytų dovanų kuponų (nagų) krepšininkėms dovanojimą. Nepasakosiu plačiau ir apie nemokamus fotoalbumų ar saldumynų ryšulių dovanojimus Utenos rajono gyventojams. Neminėsiu ir aibės kitų negražių dalykų lydėjusių šios partijos rinkimų kampaniją. Tačiau paminėsiu patį paskutinį atvejį, kuris, mano manymu, puikiai atspindi šios partijos ir jos kandidatų požiūrį į visiems vienodai galiojančias taisykles ir, aišku, pačius rinkėjus.

Kaip žinote rinkimai vyko spalio 9 d., o visa politinė reklama nuo 2016 10 08 01:00 iš penktadienio į šeštadienio naktį buvo draudžiama. Tačiau šeštadienio rytą atsivertę vietinius laikraščius uteniškiai pamatė tiek vienos partijos atstovų, kad nejučiomis galėjo pasidaryti raudona akyse. Vienas straipsnis skelbė, kaip savivaldybės vadovybė kartu su Teisingumo ministru, dalyvaujant Seimo narei, pasirašė memorandumą prieš balsų pirkimą. Šaunu, kad savivaldybės vadovybei parūpo balsų pirkimo problema, tačiau kur jie buvo pernai, kai savivaldos rinkimų metu Utenoje policija sulaikė asmenis perkančius balsus jų politiniams bendražygiams? Tuomet tas pats Zenonas iš VRK visiems netikėtai „patikėjęs“ šiuos LR Seimo rinkimus Utenos apygardoje laimėjusios partijos kandidato pasaka, kad balsus pirkę asmenys (tarp jų vieno iš kandidatų sugyventinė) taip neva kerštavo dėl nelaimingos moters meilės Utenos rajono savivaldybės tarybos nariui, pastarąjį išteisino. Tačiau įdomiausia tai, kad straipsnyje kurį apmokėjo visi Utenos rajono mokesčių mokėtojai, publikuojami vienos partijos nariai. Kandidatė į Seimo narius, jos partietis rajono meras, jų bendrapartietis ministras ir Utenos socialdemokratų laikinoji vadovė, atstovaujanti rajono savivaldybės administraciją. Kitaip pasakius, susitikę socialdemokratai tarpusavyje sudarė susitarimą, kad nepritars balsų pirkimui iš rinkėjų. Tokiu atveju galbūt reikėjo šios informacijos publikavimą apmokėti ne mokesčių mokėtojų, bet savo asmeninėmis lėšomis ir, aišku, nedraudžiamu politinei reklamai laikotarpiu? Atsivertus kitą spalio 8 d. laikraščio puslapį nuo tai pačiai partijai priklausančių politikų akyse suraibuliavo dar labiau. Vaizdžiai pasakius – jei jums, skaitytojai, maža buvo puslapio reklamos, turėkite papildomai dar visą puslapį. Jūs tikriausiai jau girdėjote, kad Utenos rajono savivaldybė gavo naujai įsteigtą krivūlę – „Už svarų indėlį organizuojant bandomąsias mobilizacijos pratybas“? Tikrai negirdėjote nieko apie tokias pratybas? Tai juk ypač svarbi savivaldybės naujiena, todėl ją būtinai (pabrėžiu būtinai) reikėjo patalpinti Utenos rajono laikraščiuose ir dar būtent rinkimų išvakarėse. Nepigiai kainuojančiame (Jums mielieji mokesčių mokėtojai) straipsnyje Utenos rajono gyventojams, t.y. rinkėjams, buvo rašoma ir rodoma, kaip ministras įteikė nominaciją Utenos rajono merui, o visą ceremoniją prižiūrėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos delegacija su Seimo nare priešakyje. Atrodytų kas čia tokio, tačiau, tik prieš šiuos rinkimus sugalvotą, abejotinos reikšmės nominacijos apdovanojimą įteikęs ministras, ją priėmęs rajono meras, visa savivaldybės delegacija ir juos lydėjusi Seimo narė – koks sutapimas – visi yra tos pačios socialdemokratų partijos nariai. Aišku, vietinė valdžia daužysis į krutinę, kad tai nėra jų atstovaujamos partijos ir jos kandidatų reklama draudžiamuoju laikotarpiu ir kad rinkimų išvakare pasirinktas laikas visiškai atsitiktinai. Tačiau tokia praktika šios partijos politikų yra naudojama prieš kiekvienus rinkimus, kuriuose tik dalyvauja jų kandidatai. Pavyzdžiui, pernai prieš rajono mero rinkimus viename laikraščio numeryje galima buvo aptikti net 6 skirtingas rajono vadovo nuotraukas! Nieko sau sutapimas? Be abejo, tokia praktika palieka žymę rinkėjų savimonėje ir vėliau tai atsispindi rinkimų rezultatuose, ką puikiai nuo sovietinių laikų yra įsisąmoninę šios partijos nariai. Tik naivus žmogus galėtų patikėti, jog tai vyksta netyčia ir ne tam, kad naudojantis valdiškais (administraciniais) resursais būtų suformuotas pageidaujamas rinkėjų apsisprendimas. Todėl nėra ko stebėtis, kad rinkėjai, ypač vyresnio amžiaus ar gyvenantys kaimiškosiose rajono vietovėse, kitų kandidatų net nežino. Taip pat, kaip ir nieko nežino apie socialinius tinklapius ar kandidatų internetinius debatus. Tačiau ne paslaptis, kad būtent ši rinkėjų grupė balsuoja atsakingiausiai ir dažniausiai nulemia kiekvienų rinkimų rezultatus. Akivaizdu, kad tą puikiai supranta dar sovietiniais laikais komunistų partijos komiteto ideologinės sklaidos skyriui vadovavęs rajono galva ir jo bendražygiai, tačiau ar tikrai mes norime leistis, kad mums ir mūsų artimiesiems už mūsų pačių pinigus būtų „plaunamos smegenys“ ir „kabinami makaronai“? Ar tikrai mes norime valdžioje matyti politikus, kurie jau pakeliui į ją pamina viską kas įmanoma? Tikiu, kad atsakysite „Ne“. Taip pat tikiu, jog paprotinsite savo artimuosius, draugus, bendradarbius ir visus kitus, kad jokiu būdu savo balso neatiduotų už tokius veikėjus, save vadinančius politikais. Kadangi E. Pupinio rinkimų kampanijoje nieko panašaus matyti neteko, kviečiu palaikyti kandidatus kovojančius be privilegijų dopingo! O jei ir neapsispręsite už ką balsuoti, tai bent jau nueikite ir sugadinkite biuletenį. Neatiduokite savo balso tiems, kurie gavę nemokamą saldainį patiki šviesiu rytojumi!

20161017 175637

20161017 175716

FaceBook profilis

Susisiek