Prieš kelias dienas įvyko eilinis, spalio mėnesio, Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Šiame, kaip ir rugsėjo mėnesį vykusiame posėdyje nebuvo sudėtingų klausimų, tad sprendimai buvo priimti be didesnių ginčų ar intrigų balsuojant už juos visų frakcijų nariams vieningai. Nežiūrint į tai savivaldos gyvenimas nestovi vietoje ir įvairūs procesai domina uteniškius. Tad apie tai po truputį.
POLITINIS KOMPROMISAS
Vienas didžiausių pastarųjų mėnesių politinių pokyčių yra ne tai, kad pasikeitė dviejų didžiausių Utenos partijų (LSDP ir TS-LKD) vietinių skyrių pirmininkai, bet tai, kad po truputį atsiranda dialogas tarp pozicijos (valdžios) ir opozicijos. Kitaip tariant, pirmą kartą per beveik du dešimtmečius savo vadovavimo, dabartinė savivaldybės valdžia su meru priešakyje pradėjo konstruktyviau kalbėtis, diskutuoti ir atsižvelgti į kitaminčių iš kitų politinių jėgų nuomonę. Tokį valdžios pasukimą link demokratinių procesų paskatino tikriausiai ne staiga atsiradusi simpatija opozicijai, bet greičiau aritmetika, kuri per kelis pirmus šios kadencijos mėnesius aiškiai parodė, jog turint minimalią daugumą (13/12) valdantiesiems be opozicijos pritarimo dirbti bus labai sudėtinga. Nežiūrint į tokį suskirstymą savivaldos politinės jėgos išliko atsakingos prieš Utenos rajono gyventojus ir sutarė dėl tolimesnio dialogo, o netrukus ir pirmą kartą įvyko keturių savivaldybės tarybos frakcijų (savivaldybės tarybos narių grupių) vadovų susitikimai, kuriuose susirinkę didžiausių Utenos rajono politinių jėgų lyderiai ne tik diskutavo apie savivaldybės taryboje svarstomus klausimus, bet ir kitus politinius dalykus, kurie gali pagerinti Utenos krašto ir jo gyventojų kasdienybę. Nors atsiradęs tarp skirtingų politikų dialogas yra sveikintinas dalykas, dar yra daug diskutuotinų dalykų, kaip ir dialogas savaime nereiškia, kad opozicija užsimerks prieš kenksmingus arba nenaudingus visuomenei sprendimus. Šiandien yra valdžios noras į savivaldybės priimamus sprendimus aktyviau įtraukti opozicijos politikus, o iš pastarųjų siekis dėl svarbiausių sprendimų Utenos rajonui ir jo gyventojams ieškoti kompromisų ir sutarimo. Belieka šį, kaip ir kitus siūlomus politikų veiklos pakeitimus įteisinti savivaldybės tarybos reglamente, kurio keitimas, deja, šiandien vyksta vangiai. Norisi tikėti, kad viskas pajudės greičiau, kai tik už pagrindinio politikų veiklą apibrėžiančio dokumento rengimą atsakingas savivaldybės vicemeras prioritetą skirs savo tiesioginėms pareigoms, o ne moteriškių dviračių padangų pūtimui ar savo politiniams tikslams sukurtų ir neva uteniškiams padėti skirtų socialinių pagalbos grupių administravimui darbo metu.
(Utenos rajono savivaldybės tarybos politinių frakcijų pirmininkų sueiga)
IŠGIRSTAS OPOZICIJOS BALSAS
Kad galima tarp politikų rasti kompromisą, buvo nesunku įsitikinti pažiūrėjus praėjusio savivaldybės tarybos posėdžio transliaciją. Šiame posėdyje visi uteniškiai, kurie gyvena miesto žaliose zonose nuo šiol (parašę savivaldybei prašymus) mokės 50% procentų žemės mokesčio. Uteniškiai, kurių gyvenamosios teritorijos nesenai patapo miesto dalimi taip pat galės trejus metus kreiptis dėl 50% žemės mokesčio kompensavimo. Būtent opozicija valdžiai nuolat didinant žemės mokesčius kartojo, kad žalių zonų ir naujų miesto teritorijų (kur nėra komunikacijų) gyventojams turi būti dalinai kompensuojami žemės mokesčiai ir džiugu, kad pagaliau į šias pastabas buvo atsižvelgta. Savivaldybės tarybos nariams buvo pristatyta ir gydytojų pritraukimo į Utenos gydymo įstaigas aprašas apie kurį taip pat ne kartą buvo kalbėta opozicijos lūpomis. Tvirtinant šį aprašą opozicija paprašė, kad gydytojai būtų viliojami ne tik dešimtimis tūkstančių eurų ar kitomis lengvatomis, bet ir būtų gerinama Utenos ligoninėje psichologinė bei emocinė dirbančiųjų medikų aplinka, kuri šiandien deja nėra labai gera ir patraukli norintiems atvykti į Uteną dirbti medikams. Ypač, kai pastaruoju metu taip vadinamas mobingas kelia problemų ne vienai šalies gydymo įstaigai.
Praėjusiame savivaldybės tarybos posėdyje politikams buvo pristatytas ir atnaujintas Šeimos stiprinimo tvarkos aprašas, kuriame ne tik didės išmokos uteniškių naujagimių tėvams, bet ir gerės sąlygos jaunoms šeimoms gauti lengvatas būsto įsigijimui ar nuomai. Tiesa, tik tuo atveju, jei jaunos šeimos būstą nuomosis ar įsigys oficialiai. Sausio mėnesį įsigaliojus atnaujintam aprašui, visi uteniškių naujagimių tėvai gaus 200 eurų išmoką ir 150 eurų vertės naujagimio kraitelį. Atsižvelgus į opozicijos siūlymą 150 eurų vertės kraitelio naujagimių tėveliai galės atsisakyti ir gauti tokios pat vertės piniginę išmoką. Akivaizdu, kad patys tėveliai žino geriau ką jiems už skiriamus pinigus reiktų įsigyti, o ne valdininkai ar juo labiau politikai. Tuo pačiu visi politikai sutarė, kad šias išmokas reiktų skirstyti atsakingai atsižvelgiant į įvairias socialines rizikas. Taip pat savivaldybei skiriant per metus beveik 100 000 eurų viešinimo paslaugoms, reiktų daugiau nukreipti ne į savigyras, o tokių aprašų viešinimą Utenos ir kaimyninių rajonų gyventojų tarpe.
ATSINAUJINANTI ENERGERTIKA IR KOMPENSACIJOS
(Praėjusį ketvirtadienį vykęs Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdis)
Savivaldybės įmonė UAB „Utenos šilumos tinklai“ pristatė politikams savo investicijų planą, kuriame numatoma 100 000 eurų mokesčių mokėtojų lėšų skirti saulės komponentų įrengimui. Apie trečdalis šios sumos bus kompensuojama įsisavinant projektines lėšas. Dar didesnį (net 75%) kompensavimą galima būtų gauti, jei saulės komponentus savivaldybė montuotų ant mokyklų, darželių, kitų viešos paskirties pastatų. Šioje vietoje sunkiai suvokiamas dviejų mėnesių senumo vietos valdžios sprendimas už 275 000 eurų Vyžuonų mokykloje įrengti biokuru kūrenamą mobilų katilą. Nors didesnę dalį šios sumos taip pat sudarys projektinės lėšos, tačiau už tokias lėšas būtų buvę galima mažiausiai kelias mokyklas padengti saulės komponentais ir taip sutaupyti mokesčių mokėtojams didžiules sumas. Uteniškiai, nuosavų namų gyventojai taip pat turėtų žinoti, kad šiuo metu yra galimybė ne tik gauti kompensacijas diegiant saulės komponentus, bet ir keičiant senus katilus į naujus ar apšildant medžiagomis savo būstus.
Kita savivaldybės įmonė UAB „Utenos vandenys“ pristatė tvarkas, pagal kurias toliau nuo vandens ar nuotekų tinklų gyvenantys Utenos rajono gyventojai galės pretenduoti į dalines kompensacijas įsirengiant vietines nuotekų ar kitas sistemas. Akivaizdu, kad tokia tvarka geriau nei dėl kelių, nuošaliau esančių namų, tiesti milijoninės vertės trasas, už kurias vėliau mokėdami vandens ir nuotekų mokesčius sumokėtų visi uteniškiai. Šioje vietoje norėtųsi pastebėti, kad dar yra nemažai Utenos rajono gyventojų, kurie net ir turėdami galimybę prie pat namo pasijungti prie bendros vandentiekio ir nuotekų sistemos, to dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedaro. Pastariesiems taip pat bus pasiūlytas dalinio kompensavimo mechanizmas, tačiau tik kitais metais.
OPTIMIZACIJŲ VIRAŽAI
Praėjusią savaitę įvyko jau nebe pirmas posėdis rugpjūčio mėnesį sudarytos Utenos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo plano parengimo komisijos. Ši, iš įvairių politikų ir savo sričių specialistų sudaryta komisija turėtų savivaldybės tarybos nariams parengti Utenos rajono švietimo įstaigų tinklo ir galimų jo pokyčių gaires. Kitaip tariant, turi būti išanalizuotas visų mokyklų tinklas ir pateiktos rekomendacijos dėl jo tolimesnei ateičiai. Nors kai kurios Utenos rajono švietimo įstaigoms dėl ženklaus mokinių mažėjimo ir gresia pokyčiai, opozicija tikrai nepuls pritarti darželių ar mokyklų uždarinėjimui vardan uždarinėjimo. Savivaldybės švietimo vadovai taip pat turėtų nesižvalgyti į sėkmingai veikiančias mažas mokyklėles, o skirti didesnį dėmesį didesnėms ir neretai stokojančioms mokinių švietimo įstaigoms. Net ir siekiant sutaupyti, to neturėtų būti daroma vaikų ar jų patogumo sąskaita. Juo labiau reiktų atsakyti praktikos sutaupytas lėšas skirti kitoms sritims, o ne švietimo kokybei gerinti.
Savivaldybės koridoriuose jau ne pirmus metus kalbama, tačiau ne taip drąsiai kaip apie švietimo įstaigas, ir apie kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų ar pačios savivaldybės administracijos optimizavimą. Savivaldybės administracijos skyriai turėjo pateikti informaciją apie savo veiklą ir už ją atsakingus specialistus. Vis dar neaiškios tokių savivaldybės įstaigų, kaip Verslo informacijos ar Turizmo informacijos centrai apjungimo galimybės.
(Utenos kultūros centro ir Utenos kolegijos vadovai pasirašo bendradarbiavimo sutartį)
Nuo pat savo darbo pradžios vykdyto „optimizavimo“ vaisius pradėjo skinti ir Utenos kultūros centro vadovas. Net keliuose rajonuose išgarsėjęs savotišku visuomenės „kultūrinimo“ stiliumi savivaldybei pavaldžios įstaigos vadovas nesenai sudarė su Utenos kolegija bendradarbiavimo sutartį siekiant, kad pastaroji išugdytų būsimus UKC specialistus. Na, tikslas gal ir gražus ateityje atnaujinti įstaigos kolektyvą, tačiau, nesuprantama, kam tuomet reikėjo masiškai atleidinėti darbuotojus (tame tarpe jaunus) neturint kuo jų pakeisti?! Vadovo vieši paaiškinimai, kad neva pastarieji nieko nedirbo, o palikę UKC kolektyvai nestatydavo pakankamai naujų spektaklių niekaip neįtikina pasižiūrėjus į tų pačių, jau buvusių UKC kultūros specialistų šiuo metu sėkmingai vykdomą privataus Utenos kamerinio teatro veiklą. Aišku ir Kultūros centras renginių nestokoja, tačiau įdomumo dėlei reiktų žinoti, kad uteniškių pamėgtam kameriniam teatrui skiriama iš savivaldybės biudžeto vos 2000 eurų, o Utenos kultūros centrui beveik 900 000 eurų per 2019 metus. Štai čia ir yra pavyzdys, kad ne tik pinigai lemia kultūros kokybę, bet kūrybiškumas, iniciatyvumas, atsidavimas savo darbui ir aišku puiki atmosfera kolektyve. Belieka palinkėti UKC vadovybei ne tik sugebėti išleisti beveik milijoną mokesčių mokėtojų eurų, įvairių rėmėjų lėšomis ar už 315 000 eurų projektinių lėšų pripirkti ne pirmo būtinumo įrangos, bet ir sukurti puikią atmosferą įstaigoje. Gal tuomet ir nereiks ieškoti specialistų, o jie patys atras Utenos kultūros centrą. Taip pat įstaigos vadovybė neturėtų pamiršti, kad kultūros centras sukurtas kultūrinėms veikloms plėtoti ir nėra reikalo dubliuoti veiklų su kitomis savivaldybės įstaigomis (muziejumi, biblioteka, sporto centru ar kt.), kaip ir nėra reikalo užsiimti sunkiasvorės technikos nuoma, žaislų gamyba ir kitomis nebūdingomis įstaigos paskirčiai veiklomis. Galiausiai, siekiant plėsti įstaigoje komercinę veiklą, bandyti „apeinant“ įstaigos steigėjus nustatinėti naujus paslaugų įkainius, įteisinti naujas veiklas ar dėl jų viešumoje „šantažuoti“ ir auklėti vietos politikus, reiktų nepamiršti, kad bet kuri savivaldybės įstaiga nėra jos vadovo nuosavybė ir sprendimai priimami visuomenės išrinktoje savivaldybės taryboje, o ne direktoriaus kabinete.
PARAMA SAVIVALDOS ĮMONĖMS IR VERSLUI
Praėjusiame savivaldybės tarybos posėdyje politikai taip pat skyrė papildomai lėšų (60 000 eurų) ir bandančiam atsinaujinti Utenos autobusų parkui. Nors suprantama, kad tokiais tempais nurašant antikvarinius autobusus pokyčių greit dar nesulauksime, naujo įmonės vadovo iniciatyvos, vizija, o ir politikų sutarimas, kad šią ilgametę problemą spręsti reikia, teikia vilčių, kad ateityje Utenos rajono gyventojai tikrai turėtų džiaugtis kokybiška viešojo transporto paslauga.
Dažname posėdyje savivaldybės tarybos nariai atleidžia nuo žemės ir nekilnojamo turto mokesčių įmones ir tai neretai uteniškiams kelia klausimų, kodėl gi stambias vietos įmones reiktų maloninti mokesčių lengvatomis. Ne išimtis ir praėjęs posėdis, kuriame UAB „Švyturys – Utenos alus“ gavo 45 000 eurų vertės nekilnojamo turto ir beveik 10 000 eurų žemės mokesčio lengvatas. Visuomenė turėtų žinoti, kad tokios lengvatos įmonėms priklauso dėl to, kad pastarosios remia įvairias vietos sporto ar kultūrines veiklas. Utenoje esanti darykla vien pernai skyrė 110 000 eurų vertės paramą Utenos krepšinio klubui „Juventus“. Nors susumavus visas paramą Utenos sporto klubams teikiančias įmones lengvatų sumos susidaro nemažos, vis tiek geriau skirti lengvatą, nei vietinius sporto klubus remti kur kas didesnėmis mokesčių mokėtojų lėšomis iš biudžeto.
(Utenos daugiafunkcio sporto centro aišktelė)
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje susirinkę visi savivaldybės tarybos nariai nusprendė penkiems metams pagal panaudos sutartį perleisti prie Utenos daugiafunkcio centro esančią sporto aikštelę, kuri dėl nusidėvėjimo pastaruoju metu buvo net uždaryta. Utenos verslininkų suburtas ledo ritulio klubas prisiėmė atsakomybę ne tik sutvarkyti šią aikštelę, bet ir sudaryti galimybę sportuoti joje visiems uteniškiams.
AUDRAS KELIANTIS GATVIŲ IR KELIŲ REMONTAS
(Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Čelkiai – Južintai – Užpaliai)
Pastaruoju metu kaip niekada Utenos rajono gyventojus įaudrino gatvių ir kelių Utenos rajone ir mieste remontas. Vasaros pabaigoje paaiškėjo, kad šiemet turėjęs pasidengti asfaltuotu rūbu valstybinės reikšmės kelias Utena – Pilveliai – Užpaliai taip ir liks žvyruotas ir ilgai lauktą rūbą gaus nebent kitais metais. 800 Utenos ir Rokiškio rajonų gyventojų, padedami mūsų, kreipėsi į Susisiekimo ministrą ir Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu, kuo skubiau atkreipti dėmesį į analogiško valstybinės reikšmės kelio su žvyruota danga Užpaliai – Jūžintai būklę. Šio kelio būklė tokia prasta, kad neretai bijodami dėl savo ir automobilių saugumo jį vietos gyventojai ar maršrutiniai autobusai paprasčiausia aplenkia miško ir pievų keliais. Nieko nuostabaus, kad netrukus į Utenos rajono rajono savivaldybę atlėkė Susisiekimo ministro patarėjas, kuris taip nieko konkretaus ir nepasakė ar nepažadėjo. Tas pats naujai paskirtas Susisiekimo ministras prieš savaitę garsiai pranešė apie „net“ 4 kilometrų Vilnius – Utena magistralinio kelio atkarpos rekonstrukcijos pabaigą. Kaip sakoma – būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Toks politikų ir valdininkų kvailas nors pasipuikuoti prieš objektyvus nesaugiausiu Lietuvoje pripažinto kelio dalyje ne juokais supykdė visuomenę. Maža to LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) vadovas pranešė, kad kitas kelio rekonstrukcijos etapas bus tik 2023 metais ir tai, jei šis kelias išliks prioritetu ar tam bus skirta lėšų. O lėšų keliams trūko ir trūks visada, nes ir šiandien iš kelių priežiūros fondo, kurį suneša visi Lietuvos vairuotojai pirkdami degalus ir taip sumokėdami akcizą, kelių priežiūrai skiriama vos 48% dalis, visa kita išmėtoma kitoms sritims. Štai taip ir bandome pasivyti jau ne tai, kad vakarų Europos šalis, bet gerokai šiuo klausimu pažengusius lenkus. Įdomu ir tai, kad dalies valstybinės reikšmės kelių (pvz. to paties Utena – Pilveliai –Užpaliai) nepavyksta sutvarkyti ne dėl lėšų trūkumo, bet dėl valdininkų ir biurokratų neveiksnumo rengiant projektus ar viešuosius pirkimus. Būtent dėl valdininkų ir už jų stovinčių politikų sukurtų projektų šiomis dienomis kyla didelis triukšmas tarp uteniškių matant, kaip rekonstruojama viena pagrindinių miesto Aušros gatvių. Nors šį projektą palaiminusi valdžia ir bando raminti gyventojus, kad gatvė visada turinti didelį srautą automobilių neva nesusiaurės net ir nupiešus dviračių juostas joje, daugelis uteniškių viešoje erdvėje vertina, kad eismas joje netaps patogesnis, bent jau labiausiai Lietuvoje automobilizuoto miesto vairuotojams. Projekto įgyvendinimas, aišku, dar nebaigtas ir dar galutinio rezultato teks palaukti, tačiau pagrįsto nerimo uteniškių tarpe dėl kelių ir gatvių būklės yra daug. Belieka palinkėti valdininkams bei juos kuruojantiems politikams nežiūrėti į šiuos klausimus grynai biurokratiškai, bet žmogiškai suprasti kiekvieną eismo dalyvį. O ir visuomenė turėtų būti budri ne tik tuomet, kada į gatves išrieda sunkioji remonto technika, bet ir tuomet, kada rengiami tokie planai ar projektai.
(Remontuojama Utenos miesto Aušros gatvė)
Savivaldos apžvalgą parengė Utenos rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos pirmininkas Marijus Kaukėnas