Atnaujinsime nuostolingai veikiantį Utenos autobusų parką ir pertvarkysime neefektingą viešojo transporto sistemą.
Savivaldybės funkcija yra (palaikyti) viešojo transporto judėjimu miesto ir rajono ribose. Kadangi dalis autobusų maršrutų yra nuostolingi, tačiau būtini gyventojams, savivaldybė kasmet autobusų parkui skiria beveik 200 000 eurų dotaciją (paramą). Suma atrodytų nemaža, tačiau autobusų parkas net ir su tokiu priedu nugrimzdo į 1,5 milijono nuostolius. To priežasčių toli ieškoti nereikia. Įmonės aikštelę galima būtų nesunkiai paversti antikvarinio transporto paroda. Keleivių skaičius nuo 2009 metais siekusių 450 000 sumažėjo keturis kartus. Kodėl tarpmiestiniai, priemiestiniai ir miesto maršrutai neša nuostolį, nors tuo pačiu metu privatininkai mieste ir tarpmiestyje kraunasi pelnus? Nemaža dalis maršrutų suplanuoti nepatogiu rajono gyventojams laiku. Nors, įmonė buvo nuostolinga, vadovų atlyginimai tuo pačiu metu didėjo.
Liberalų sąjūdžio politikai rajono valdžiai ne kartą siūlė, kaip išspręsti šią problemą neapkraunat finansiškai pačių uteniškių. Įkeitus bankui ar privatizavus miesto centre esančius autobusų parko pastatus ir teritoriją, galima būtų išsimokėtinai įsigyti 20 ar daugiau mažų autobusų. Kadangi kitų miestų ar rajonų vežėjų aptarnaujami tarpmiestiniai maršrutai yra pelningi, Utenai su nusidėvėjusiais, dideliais autobusais konkuruoti nėra tikslinga. Tokiu atveju dideli autobusai tampa nereikalingi, o juos (apie 40 vnt.) pardavus aukcione galima būtų atsiskaityti už dalį naujai įsigytų. Nors, mažesni autobusai vežtų mažiau keleivių, tačiau esant mažesnėms sąnaudoms galėtų vežti tuos pačius keleivius dažnesniu ir patogesniu laiku. Įmonės vadovų atlyginimai būtų susieti su įmonės rezultatais, o savivaldybės dotacijos būtų griežtai susietos su konkrečiais maršrutais. Pasižiūrėjus su kokiomis transporto priemonėmis keleivius pelningai veža privatūs vežėjai, kokiu keliu turėtų eiti savivaldybės įmonė, abejonių nekyla.
Pakeisime sporto finansavimo prioritetus.
Šiuo metu Utenos rajono savivaldybė Utenos krepšinio klubui „JUVENTUS“, Utenos moterų krepšinio klubui „Utena“, Utenos futbolo klubui „Utenis“ skiria apie 350 000 eurų. Panašią sumą skiria privatūs rėmėjai, kurių daugelį vėliau savivaldybė savo biudžeto sąskaita 50 procentų atleidžia nuo žemės arba turto mokesčio. Šešiaženklę sumą šie klubai gauna ir iš savivaldybei priklausančių įmonių, kurias mokėdami mokesčius už šildymą, vandenį ar kitas komunalines paslaugas išlaiko Utenos rajono gyventojai. Tokiu būdu savivaldybės parama šiems klubams ženkliai padidėja. Šie sporto klubai praėjusiais metais Utenos rajonui padovanojo daug puikių pergalių. Nors, vykstančios varžybos suteikia daug gerų emocijų Utenos rajono gyventojams, pačiuose klubuose žaidžia vos po vieną uteniškį. Visai priešinga situacija su kitais trimis savo sporto šakų aukščiausiose sporto lygose žaidžiančiais Utenos klubais. Vyrų rankinio klubas iš savivaldybės gavo 5000 eurų, moterų rankinio klubas dar mažiau, o ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų puikius rezultatus demonstravęs beisbolo klubas Vėtra apskritai negauna jokio finansavimo. Įdomiausia tai, kad šiuose sporto klubuose žaidžia vien tik uteniškiai. Tokiu atveju kyla nemažai klausimų, ar Utenos rajono skirtos sporto lėšos turi būti skirtos sporto reginiui, ar uteniškių sportavimui? Neseniai teko skaityti spaudoje, kaip Arabijos pusiasalio valstybė Kataras iš užsienio žaidėjų supirko beveik visą nacionalinę rankinio komandą ir dar papildomai atsiskraidino iš Ispanijos žiūrovų. Kažkuo tai panašus ir Utenos rajono savivaldybės sporto finansavimas, tik skirtingai nuo Kataro, kuris turtingas nafta, už Utenos pirkinius sumoka visi uteniškiai. Liberalai nėra nusistatę prieš kurią nors sporto šaką, tačiau prioritetai ir finansavimas turi būti peržiūrėti, skiriant skirti gerokai didesnį dėmesį sportuojantiems uteniškiams. Negali taip būti, kad sporto šakų užauginusių būrį Uteną ir Lietuvą garsinančių profesionalų klubai gauna mažesnį finansavimą, nei pavyzdžiui viena moterų krepšinio klubo žaidėja. Suprantamas noras būti turnyrinės lentelės viršuje, tačiau dar labiau reiktų suprasti sportuojančius uteniškius, kuriems trūksta lėšų elementarioms sporto priemonėms. Nors, Utenos miestas pastaruoju metu atsinaujino kelis stadionus ir aikšteles, uteniškiams ne visada pavyksta juose pasportuoti. Būtina peržiūrėti ir sporto objektų lankymosi tvarką, kad juose suderinus grafikus galėtų apsilankyti ir sportuoti visi norintys uteniškiai. Prieš dešimtį metų uteniškiai galėdavo savaitgaliais eiti sportuoti į mokyklų sporto sales, šiuo metu tokios galimybės nesudaryta. Galvojant apie uteniškių sveikatą ir užimtumą, būtina visų mokyklų sporto sales savaitgaliais atverti miesto ir rajono gyventojams. Mūsų tikslas prieinamas sportas visiems.
Utenos rajono seniūnijos: ilgiau apšviestos gatvės, patogūs autobusų tvarkaraščiai, turiningas užimtumas.
Ateityje planuojama modernizuoti miesto gatvių apšvietimo tinklą. Pastaraisiais metais smarkiai ištobulėjo LED apšvietimo technologijos. Pradžioje gerokai brangiau kainavusios lemputės žmonių iškart nesuviliojo, tačiau dabar esant gerokai pigesnėms kainoms, šios technologijos apšvietimo lempos tapo ypač populiarios dėl savo taupumo. Todėl tiek seniūnijoms su savivaldybės pagalba, tiek pačiai savivaldybei reikia pereiti prie LED apšvietimo technologijų. Gerokai mažesnės elektros sąnaudos sudarytų galimybę ne tik pigiau apšviesti Utenos miestą, tačiau Utenos rajono kaimiškas gyvenvietes, bei jų ilgesnį apšvietimą.
Atnaujinus autobusų parką ir pačią viešojo transporto sistemą galima būtų gerokai atpiginti keleivių vežimo paslaugas rajono ribose. Mažesni autobusiukai, tuo pačiu mažesnės keleivių vežimo sąnaudos sudarytų galimybę keleivius vežti dažniau. Šiuo metu yra tokių tvarkaraščių, kur paskutinis autobusas į seniūnijos centrą atvyksta 15:00 valandą. Toks laikas apriboja dirbančiųjų ir jaunimo liekančio po pamokų mieste galimybes grįžti į namus. Taip neturėtų būti ir būtina šią problemą kuo skubiau spręsti. Kadangi Utenos rajono savivaldybė mokesčių mokėtojų lėšomis kiekvienais metais skiria didžiulę dotaciją autobusų parkui, tai ir rajono gyventojai turi pilną teisę į patogų susisiekimą.
Kaimų bendruomenės pasinaudoję ES lėšomis susitvarkė nemažai viešųjų erdvių, tačiau ne visur buvo išlaikyti kultūros darbuotojai. Kaip pavyzdys prieš metus Kaniukų kaime buvo renovuotos kultūros centro patalpos, tačiau iki šiol savivaldybė su seniūnija neįdarbino darbuotojų atsakingo už kultūrinę veiklą. Kol nėra darbuotojo, patalpos visus metus dažniausiai buvo užrakintos. Liberalų sąjūdis prieš du metus siūlė Utenos kultūros centre įsteigti specialią kultūros darbuotojų grupę, kuri rūpintųsi kaimų likusių be darbuotojų, kultūriniu gyvenimu. Utenoje įsteigus jaunimo erdves ir suaugusiųjų laisvalaikio centrą, jų filialus galima būtų įsteigti ir seniūnijų centruose.