Rinkimai 

Šį pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas 2020 metų rinkimuose į LR Seimą. Iki pat sekmadienio vakaro (20:00 valandos) kiekvienas galėsime apsispręsti ir nulemti mūsų visų valstybės raidą ateinantiems keleriems metams. Kitaip tariant, jei ir yra proga ką nors keisti politiniame šalies gyvenime, tai dabar yra pats tinkamiausias momentas tą padaryti. Šiuose rinkimuose galėsime rinktis kandidatus iš 17 partijų sąrašų ir vieną kandidatą iš 12 Utenos rinkimų apygardoje. Kandidatą, kuris atstovaus mus ir mūsų kraštą Lietuvos parlamente. Siūlau be agitacijų pažvelgti iš arčiau į šių rinkimų dalyvius. Dėl didelės gausos partijų atskirai neaptarinėsime, tačiau pažvelkime į 12 politikų, kurie įsitikinę, kad galėtų geriausiai atstovauti mūsų rajono gyventojus.

(Kandidatų apžvalga pateikiama pagal VRK nustatytą eiliškumą.)

Marijonas Bieliauskas

Marijonas Bieliauskas (67 m.). Krikščionių sąjungos kandidatas savo biografijoje skelbia, kad yra Seimo nario padėjėjas bei vadovauja mažajai bendrijai. Viešoje VRK anketoje skelbiama, kad 1998 metais net dviejų teismų buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtos veiklos. Rinkimų programoje skelbia, kad sieks atkurti atsakingą valstybę, tačiau neaišku kaip tą padarys. Nors pasisako už stiprią šeimą, priesaiką visam gyvenimui, įsipareigojimą vienas kitam,  deklaruoja, jog pats yra išsiskyręs. Siekia socialinio teisingumo, tačiau savo deklaracijoje skelbia, kad pats pernai sumokėjo mokesčių nepilnus 6 eurus. Nors kandidatas pasisako už žmogaus teises, laisves ir demokratines vertybes, tuo pačiu žada išvalyti visuomenę nuo klaidatikysčių, pseudomokslų, politinio avantiūrizmo ir kt. Kitaip tariant vienas teiginys prieštarauja kitam.  Nors ir dalyvavo Utenos apygardos kandidatų debatuose, tačiau ryškesnės veiklos rinkimų kampanijoje nematyti. Su Utenos rajonu didesnio visuomeninio ar politinio ryšio neturėjo, kaip ir jokių konkrečių pažadų uteniškiams nepateikė, tad Jums spręsti, ar šis kandidatas galėtų tinkamai ir visapusiškai atstovauti Utenos rajoną parlamente.

 

 Romas Cibas

Romas Cibas (65 m.).  Politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas VRK kandidato anketoje nepanoro su rinkėjais plačiau pasidalinti informacija apie save, tad aišku tik tai, jog yra bitininkas, dirbo miškininku ir moka esperanto kalbą. Interneto platybėse pavyko rasti informaciją, kad Romas Cibas užsiima bitininkyste Utenos rajone, prie Lukno ežero. Kandidatas uteniškiams skirtoje programoje kalba apie socialinę atskirtį, Lietuvą ištikusią dvasinę krizę, teisingumo trūkumą, masinę emigraciją, alkoholį, narkomaniją, perpildytus kalėjimus, savižudybes, masinį skurdą ir kitas negeroves, kurios jo manymu šiuo metu užvaldžiusios mūsų valstybę. Taip pat žada lengvinti referendumo sąlygas ir mažinti LR Seimo narių skaičių. Iki šiol Utenos rajono politiniame gyvenime nedalyvavo arba nebuvo matomas, tad politinė patirtis nežinoma. Kandidatų rinkiminiuose debatuose taip pat dalyvavo, aktyvesnių veiksmų rinkimų kampanijoje iš kandidato pusės neparodyta. Kuo būtų naudingas Utenos rajono gyventojams tapęs atstovu LR Seime, nepaaiškino.

Stanislovas Giedraitis

Stanislovas Giedraitis (73 m.). Viešai prieinamoje Wikipedijoje skelbiama, kad šis, buvęs socialdemokratas, vėliau atsiskyrusių Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas - buvęs komunistų partijos veikėjas, baigęs sovietmečiu „Leningrado“ partinę mokyklą, dirbęs įvairiose partinėse pareigose tiek Alytuje, tiek Mažeikiuose. Skilus komunistų partijai Lietuvoje pasirinko kolaboranto Mykolo Burokevičiaus partiją. Jau nepriklausomoje Lietuvoje vienai kadencijai buvo išrinktas į LR Seimą ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Kandidatas deklaruoja, kad gaudamas (2019 m.) 470 eurų pajamų, turi 155 000 eurų vertės turto ir 140 000 eurų paskolų. Savo rinkimų programoje žada siekti naujų darbo vietų, palankių sąlygų verslui ir pramonės kūrimui. Žada skatinti švietimo sistemos plėtrą kaimo vietovėse, sieks kokybiškos ir prieinamos sveikatos apsaugos, ketina gerokai didinti socialines pašalpas ir pensijas. Taip pat Utenoje žada įkurti aviacijos, žirgyno ir baleto mokyklas. Tiesa. Nors ir rugpjūčio pabaigoje susikūręs facebook anketą paskelbė šiuos, rinkėjų ausims saldžius pažadus, kaip juos įgyvendintų, niekur neskelbia. Kaip sekėsi įgyvendinti rinkėjams pažadus ankstesniuose rinkimuose, sudėtinga pasakyti, nes kandidatuodavo vis kituose rajonuose. Didesnių žinių apie pastarojo kandidato ryšį su Utenos rajonu aptikti nepavyko. LRT surengtuose Utenos apygardos kandidatams debatuose dalyvavo, dar galima mieste pamatyti vieną kitą plakatą.

Juozas Imbrasas 

Juozas Imbrasas (79 m.). Kartų solidarumo sąjungos-santalkos Lietuvai sąrašo kandidatas, buvęs R. Pakso bendražygis nusprendė dar kartą šturmuoti Lietuvos parlamentą ir tą padaryti su juo nieko bendro neturinčioje Utenoje. Nemažą politinį stažą turintis politikas prieš tai buvo renkamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, merus, LR Seimą ir net Europos Parlamentą, todėl tikriausiai tikisi, kad uteniškiai tai įvertins ir panorės sau tokio atstovo parlamente. Žiūrint į kandidato pažadus, kuriuose žadama puoselėti ir ginti Lietuvą bei jos gyventojus, įnešti didesnį teisingumą valstybėje, gyventojų skurdo ir nelygybės mažinimą, didesnį švietimo finansavimą, daugybę kitų, rinkėjams mielų pažadų nepamirštant LR Seimo narių skaičiaus sumažinimo, natūraliai kyla klausimas, kodėl to nepadarė iki šiol, kai jam teko vienaip ar kitaip būti valdžioje?! Tikriausiai kandidatas per ilgus metus politinėje veikloje taip ir nesuprato, kad politinėje scenoje per ilgai užsibūti pavojinga, nes pabodus gali būti rinkėjų ir „nušvilptas“. Tad tik nuo uteniškių balsų priklausys ar p. Juozas dar kartą gins Lietuvą ir jos piliečius, ar džiaugsmingai leis laiką anūkų apsuptyje. Kandidatas taip pat dalyvavo LRT debatuose, išplatino miesto gyventojams lankstinukus, tačiau kuo galėtų būti naudingas uteniškiams, nepaaiškino. Taip pat miesto prieigose galima pamatyti kandidato reklaminį stendą, kuriame teigiama, kad jis yra – tikras žmogus. Džiugu girdėti.

Sigitas Mecelica

Sigitas Mecelica (62 m.). Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas 2019 metais buvo išrinktas į Utenos rajono savivaldybės tarybą, kurioje prisijungė prie opozicijos, šiuo metu vadovauja Etikos komisijai. Nors iki praėjusių LR Seimo rinkimų Daugailių krašte gimęs, tačiau karjerą sostinės policijoje padaręs politikas Utenos rajono politinėje padangėje nebuvo žinomas, per kelis metus įrodė, kad galima ir čia mažai žinomam žmogui tapti aktyviu vietos politiku. Kandidatas programoje pasisako už savo partijai būdingą žaliąją politiką, žmogaus, ekonomikos ir gamtos interesų darną. Prioritetai – gerovės ekonomika, socialinis teisingumas, atsinaujinanti energetika, stipri aplinkosauga, visiems prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, kokybiška švietimo sistema ir kiti dalykai, kurie tikriausiai nesvetimi daugeliui kandidatų. Tiesa, skirtingai nuo kitų, savo programoje uteniškiams Sigitas Mecelica pateikia ir nuorodą į šaltinį, kaip tai galėtų būti įgyvendinta. Tad Utenos rinkėjų teismui dar vienas bitininkystę mėgstantis kandidatas, kuris šiuo metu juos atstovauja savivaldybės taryboje. Nuo rinkėjų nesislapstė ir Lietuvos televizijos surengtuose debatuose dalyvavo, rinkimų kampanijoje matomas, galima nesunkiai surasti ir padiskutuoti socialiniuose tinkluose.

Eimutis Misiunas

Eimutis Misiūnas (47 m.). Valstiečių ir žaliųjų partiją atstovaujantis Eimutis Misiūnas taip pat yra gimęs Utenoje, tačiau (kaip skelbiama) gyvenantis sostinėje. Turi įvairaus darbo stažo teisėsaugos institucijose, 2016 metais metus laiko padirbęs teisėju, šio mantiją iškeitė į naujos valdžios pasiūlytas LR Vidaus reikalų ministro pareigas. Šiuo metu eina politinio pasitikėjimo keliu užimtas LR Krašto apsaugos viceministro pareigas. Nors ir kandidatų debatuose dalyvavo, didesnės politinės patirties be atstovavimo skirtingose ministerijose valdančiajai partijai, neturi. Savo rinkimų programoje pabrėžia pradėtus sisteminius pokyčius, augančias žmonių pajamas ir efektyvų valstybės valdymą. Kandidatas pažymi, jog visomis išgalėmis siekia, kad Lietuvos žmonės savo gimtoje žemėje gyventų laimingai ir saugiai. Taip pat pateikia šūsnį rinkėjams patrauklių pažadų, tačiau kažkodėl nepaaiškina, kodėl to nepadarė per pastaruosius 4 metus, kuriuos jo atstovaujama partija ir jis pats buvo valdžioje. Nors gerą išsilavinimą ir tikriausiai tinkamas kompetencija turintis kandidatas galėtų su laiku tapti dar vienu aktyviu Utenos krašto politiku, matant blankią rinkimų kampaniją tampa akivaizdu, jog dalyvavimas LR Seimo rinkimuose daugiau įsipareigojimas partijai, nei asmeninė siekiamybė, todėl nenustebkime jei po rinkimų Utenoje ilgai neužsibus.

Paluckas

Gintautas Paluckas (41 m.). Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, gyvenantis Vilniuje ir didesnio ryšio su Utenos kraštu iki šiol neturėjęs taip pat kandidatuoja mūsų rajono apygardoje. 2016 metais neišrinktas į Lietuvos parlamentą Vilniaus miesto Fabijoniškių apygardoje, 2019 metų pradžioje jau būdamas LSDP vadovu bandė laimę Vilniaus mero ir savivaldybių tarybų rinkimuose, kuriuose tiek jis pats, tiek jo vedamas sąrašas užėmęs vos 7 vietą liko už borto. Tais pačiais metais bandė laimę ir pakartotiniuose parlamento rinkimuose Vilniaus miesto Žirmūnų apygardoje, tačiau ir čia nusileido (sutapimas) Utenoje gimusiai, tačiau Vilniuje gyvenančiai Paulei Kuzmickienei. Nepakankamas sostinės rinkėjų pasitikėjimas ir sunkiai įveikiama politinė konkurencija greičiausiai paskatino G. Palucko pasirinkimą ieškotis naujos rinkimų apygardos regionuose. Politikas deklaruoja gimęs ir augęs Panevėžyje, tačiau gimtojo miesto rinkimų apygardų nesirinko ir atvyko į mažesnę Uteną. Nors kandidatas visais būdais bando parodyti staiga atsiradusią meilę Utenos rajonui ir jo gyventojams, tokio pasirinkimo priežastis tikriausiai bus visai kita. Paprasčiausia Panevėžyje, kaip ir Vilniuje savivaldybėms vadovauja ne jo partijos bičiuliai, o Utenos rajonui juk du dešimtmečius vadovauja būtent jo politiniai pavaldiniai. Puikiai žinodamas, kad ilgametė vietos valdžia niekada nevengia rinkimuose naudoti savivaldybės administracinių ir kitų resursų, nusprendė ir pats be skrupulų tuo pasinaudoti. Kaip kitaip paaiškinti tai, jog į jo rinkimų komandą iškart įsitraukė mero komanda, savivaldybės įstaigų, įmonių darbuotojai ar vadovai, vietiniai partijos bičiuliai puolė aukoti pinigus. Skirtingai nuo likusiųjų 11 kandidatų, pastarajam lengvai atsivėrė visų savivaldybės įstaigų ir įmonių durys. Sunku būtų įvertinti, kiek biudžetinio sektoriaus darbuotojų per visą rinkimų kampaniją buvo atitraukti nuo tiesioginių darbų, kad tik vietos valdžios stumiamas kandidatas galėtų pasidaryti gražių nuotraukų. Net ir tokiu sudėtingu metu Utenos rajono pacientams ne visada lengvai pasiekiami Utenos medikai, taip pat turėjo dalyvauti susitikimuose su juo. Kitaip tariant šiuolaikiškas ir vakarietiškas vertybes deklaruojantis politikas stačia galva nėrė į atrodytų dar nesenai paties kritikuotų ir vėliau nuo partijos atskilusių, taip vadinamų „bebrų“ kailį. Kaip sakoma – gali iš bičiulių išvaryti „bebrą“, bet „bebro“ iš bičiulio tikriausiai ne. Kandidatui nei kiek netrukdo ir iš teismų bei skandalų neišlendančio Utenos rajono mero palaikymas. Tikriausiai dėl to, kad ir pats kandidatas dar ne taip senai Lietuvos aukščiausiojo teismo buvo pripažintas kaltu už piktnaudžiavimą tarnyba, kuomet vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Nors dar rinkimai neįvyko, kandidatas viešoje erdvėje nevengia pasigirti, jog parlamente bus neeiliniu LR Seimo nariu ir suprask dėl to pasieks to, ko norės. Aišku atsižvelgiant į tai, jog p. Paluckas veda LSDP rinkimų sąrašą, matant partijos išankstinį reitingą, tikimybė, kad pastarasis bus ateinančioje kadencijoje LR Seime, yra didelė. Tokiu atveju natūraliai kyla klausimas, kam uteniškiams apskritai balsuoti už tą, kuris ir be jų pritarimo bus išrinktas? Juk Vilnius – Utena kelias yra valstybinės reikšmės ir jo aktyvesnį remontą garsiai žadantis politikas galėtų nesunkiai inicijuoti net ir nebūdamas Utenos vienmandatininku. Nors kandidato politinė kampanija viena aktyviausių, LRT debatuose jo uteniškiai taip ir neišvydo, kas galbūt būtų labiau padėję apsispręsti. Nors kandidatas aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose, klausiamas interesantų ne į visus klausimus drįsta atsakyti.

Pupinis

Edmundas Pupinis (56 m.). TS-LKD partijai priklausantis politikas dalyvauja jau penktuose rinkimuose į LR Seimą Utenos apygardoje, prieš tai dalyvavęs šešiuose į Utenos rajono savivaldybės tarybą ir vienuose į Europos parlamentą, prieš du dešimtmečius kurį laiką dirbo Utenos rajono savivaldybės meru, tad uteniškiams yra gerai pažįstamas politikas ir veidas. Nuo 2016 metų iki dabar eina LR Seimo nario pareigas į kurias išrinktas Utenos vienmandatėje apygardoje. Nors E. Pupinis LR Seimo posėdžius palyginus lanko uoliai, didesniais politiniais žygdarbiais šioje kadencijoje nepasižymėjo. Aišku būnant opozicijoje tokiai valdžiai, kaip valstiečiai, oponentų sprendimams prasimušti yra gerokai sudėtingiau, nei būnant valdžioje. Seimo narys dažnas svečias Utenos rajono miestelių ir kaimų šventėse, kituose miesto renginiuose, tačiau savivaldos politiniame gyvenime ir sprendimuose nėra toks aktyvus, kaip neretai norėtųsi. Juk net ir nesant tampriems ryšiams tarp vietos valdžios ir vienmandatininko, galima nuolat domėtis savivaldybės veikla, padėti ieškoti naudingų sprendimų, naujų galimybių Utenos rajonui ir jo gyventojams. Tuo pačiu bendravimas tarp skirtingų valdžių turėtų būti ne tik vienmandatininko siekiamybė, bet ir savivaldybės vadovų su meru priešakyje, kurie deja dažniausiai girdi tik save, todėl dialogas tarp visų vietos politikų ir stringa. Kandidatas rinkimų kampanijoje akcentuoja savo sukauptą patirtį, žinomumą Utenos rajone, žada uteniškiams atsilyginti už pasitikėjimą sąžiningu darbu. Taip pat kaip ir kiti kandidatai kalba apie kokybišką išsilavinimą, darbo vietų kūrimą, kokybiškas ir prieinamas sveikatos apsaugos paslaugas bei kitus aktualius kiekvienam piliečiui dalykus. Tiesa. Kandidatas nors ir aktyvus socialiniuose tinkluose, kur jį nesunkiai gali pasiekti kiekvienas norintis, apie savo rinkimų programą, pažadus, uždavinius ar tikslus Lietuvos ir Utenos gyventojams plačiau neužsimena, kaip beje ir daugelis kitų kandidatų. Na gal tik išskyrus tą patį Vilnius – Uteną kelią, kurio iki šiol dar neįveikė nei vienas politikas.

Stankevicius

Gytis Stankevičius (32 m.). LR Liberalų sąjūdžio partijos iškeltas kandidatas yra jauniausias iš visų 12 kandidatų Utenos apygardoje. Kandidatas nuo gimimo gyvena Utenoje, kelis pastaruosius metus dirba socialinėje srityje, yra savivaldybės šeimos komisijos pirmininko pavaduotojas. Po 2019 metų savivaldos rinkimų prisijungė prie vienos didžiausių savivaldybės tarybos frakcijų, kurioje padeda savivaldos politikams. Kandidatas savo rinkimų programoje pasisako už didesnį skirtingų valdžių bendradarbiavimą, už savarankišką ir stiprią savivaldą, ūkiškai ir efektyviai valdomą valstybę, pokyčius sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, bei kitus dalykus, kurių inicijavimas jo manymu šiandien leistų valstybei eiti į priekį sparčiau. Kandidatas rinkimų kampanijos metu vykdė gana aktyvią kampaniją, rinkėjams buvo lengvai pasiekimas socialiniuose tinklapiuose, uteniškiams pristatė savo rinkimų programą, televizijos debatuose dalyvauti nevengė. Naujas ir jaunas veidas Utenos politinėje padangėje bus gera alternatyva ilgamečiams ar garsesnes pavardes turintiems politikams. Tad viskas rinkėjų apsisprendimui.

Svitojus

Arūnas Svitojus (58 m.). Nacionalinio susivienijimo iškeltas kandidatas gyvena Utenos rajone Saldutiškio miestelyje, kur valdo ir prižiūri vietinį dvarą. Kandidatas yra Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, turi mokslų daktaro laipsnį, vedęs, turi keturis sūnus. 2019 metais dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, iki tol politinė veikla aktyviau neužsiėmė. Savo rinkimų programoje pasisako už rinkimų pertvarką, tautos suvereniteto atkūrimą, teismų visuomenei atvėrimą, kaimų gaivinimą, vaikus atiminėjančių tarnybų panaikinimą ir kitus dalykus dažniausiai būdingus taip vadinamoms nesisteminėms partijoms. Rinkimų debatuose  televizijoje dalyvavo, mieste ir rajone galima pamatyti reklaminių plakatų, turi anketą socialiniame tinkle, tačiau ji nėra aktyvi. Ką naudingo padarytų konkrečiai Utenos rajonui ir jo gyventojams, neskelbia.

Sarejus

Andrius Šarėjus (37 m.). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos iškeltas kandidatas dar vienas politikas, kuris atrodytų susipainiojęs išlipo ne toje rinkimų apygardos stotelėje. Iš viešai skelbiamų duomenų aišku tai, kad kandidatas dirba Švenčionių rajono savivaldybėje administracijos direktoriaus pavaduotoju, gyvena tame pačiame rajone ir su Utenos rajonu neturi nieko bendro. 2015 ir 2019 metais dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose Švenčionių rajone, 2019 metais dar suspėjo sudalyvauti ir Europos Parlamento rinkimuose. Savo rinkimų programoje pasisako už krikščioniškas vertybes, už mokesčių solidarumą, Seimo narių skaičiaus mažinimą, 50 procentų didesnes pensijas, nemokamus vaistus, minimalų atlyginimą iki 1000 eurų ir kitus rinkėjų ausims mielus dalykus. Kaip tą reiktų padaryti ar įgyvendinti, aišku nepasakoma. Kandidatas turi anketą socialiniame tinkle, tačiau apie Utenos rajoną ar miestą ten neužsimenama nei vienu žodžiu. Net neskelbiama, kad kandidatas apskritai kur nors kandidatuoja, kaip ir Utenos mieste ar rajone nematyti pastarojo jokių plakatų ar skrajučių. Kitaip tariant, visai nepanašu, kad p. Šarėjus norėtų būti kur nors išrinktas.

Sersniovas

Vitalijus Šeršniovas (40 m.). Darbo partijai atstovaujantis politikas nėra naujokas Utenos politinėje padangėje, į savivaldybės tarybą pirmą kartą išrinktas 2019 m., netrukus mainais už savo lemiamą balsą paskirtas ir į rajono mero pavaduotojo pareigas. Per pusantrų metų darbo šiose pareigose uteniškiams leido sužinoti, kad savivaldybėje yra ne tik mero, bet ir vicemero pareigos. Mero pavaduotojas yra aktyvus socialiniuose tinkluose, politiniais tikslais yra sukūręs ne vieną pagalbos uteniškiams grupę, kur ne tik teikia įvairią informaciją ar diskutuoja aktualiais klausimais, bet ir nevengia politinės savireklamos. Nors savo šūkyje siūlo kurti Uteną kartu, netoleruoja kitokių nuomonių, sau nepalankių klausimų, todėl daugelis kitaminčių, politinių oponentų iš diskusijų yra „išprašomi“ ar užblokuojami. Juk nesigirsi uteniškiams, kad palaikai kelių miesto mokyklų uždarymo planus ar savo vadovo, mero žmonos sklypų įsigijimą mūsų visų sąskaita? Mero pavaduotojas taip pat aktyviai dirba ir tiesiogiai su Utenos rajono gyventojais, sprendžia jų individualius klausimus ar problemas, kas turėtų būti įprasta kiekvienam išrinktam politikui. Skirtingai nuo daugumos išrinktų Utenos rajono politikų, vicemeras už savo darbą (ne socialiniuose tinkluose) gauna nemažą valdišką atlygį, tad kartais galėtų imtis ir didesnių darbų, pavyzdžiui iš esmės sprendžiant plika akimi matomas rajono kultūros ar švietimo problemas. Kalbant apie kandidato rinkimų programą, vėl matome žadamus aukso kalnus - 750 eurų (į rankas) minimalų, beveik 1300 eurų vidutinį atlyginimą, 770 eurų vidutinę pensiją, 200 000 naujai sukurtų vietų... Kadangi Darbo partijos kandidatai reklamose teigia atsakantys už savo žodžius ir už tai pasiruošę guldyti galvas, darosi gaila jų galvų, nes juk už savo žodžius „atsakė“ ir 2019 metais, kuomet taip pat kandidatu buvęs dabartinis mero pavaduotojas uteniškiams rimtu veidu žadėjo elektrinį traukinį iš Vilniaus į Uteną, nemokamus autobusus, alaus, rūkytos žuvies ir saunos šventę, sugrąžintus mokesčius naujakuriams įsikuriantiems Utenos rajono sodybose, bei kitų gėrybių. Aišku nei keleivinio traukinio, nei nemokamo viešojo transporto senjorams, nei naujakurių, nei grįžtančių mokesčių, nei tarptautinių švenčių nėra, tad ir nauji pažadai klausimas ko verti? Nors miesto stotelėse, reklaminiuose stenduose kandidato pilna, Lietuvos televizijos surengtuose debatuose vicemero nepamatėme. Kaip vienintelis vietinės valdžios atstovas tarp visų kandidatų, galėjo ir pateikti savo viziją Utenos kraštui.

 

Štai ir apžvelgėme daugiau mažiau visus 12 Utenos apygardos kandidatų. Apmaudu, kad tarp visų kandidatų neatsirado iškeltos nei vienos moters, dėl ko ateityje partijos ir politikai Utenoje turėtų pasidaryti atitinkamas išvadas. Daugiau nei pusė (7) kandidatai neturi nieko bendra su Utenos rajonu ar jame nuolat negyvena, kas aiškiai  rodo Utenos politinės sistemos stagnaciją ir uzurpavimą, kuomet naujiems politikams atsiskleisti yra pakankamai sudėtinga. Kandidatų amžius svyruoja nuo 32 iki 79 metų. Kaip matyti vieni jų turintys daugiau politinės patirties, kiti mažiau, tretiems tai apskritai pirmas politinis žingsnis. Vieni rinkimuose dalyvauja sąžiningai, antri ieško konkurencinio pranašumo su vietinės valdžios pagalba, treti apskritai slapstosi nuo rinkėjų ar vengia viešų debatų. Daugumos politikų pažadai yra panašūs, atspindi įsisenėjusius visuomenės skaudulius ir problemas, kurios nesulaukia politikų sprendimų. Reikėtų pastebėti, kad nei viena partija po rinkimų neturės absoliučios valdžios, kaip ir jų iškelti kandidatai neturės didesnių galimybių įgyvendinti skleidžiamus pažadus. Tad renkant vienmandatininką linkiu taip pat vadovautis kandidatų žiniomis, deklaruojamais tikslais, demonstruojamomis vertybėmis ir principais, požiūrio atsakingumu ir galbūt tuomet pavyks turėti Utenos krašto atstovą, kokio daugelis norėtume.

 

Išmintingo Jums pasirinkimo

 

Pagarbiai

 

(niekur nekandidatuojantis)

Utenos rajono savivaldybės tarybos narys

Marijus Kaukėnas

FaceBook profilis

Susisiek