fb-ua284697

 

Praėjusią savaitę Lietuvos televizijose ir internetiniuose portaluose dar kartą garsiai nuskambėjo Utenos vardas ir mero pavardė. Šį kartą ne dėl miesto gimtadienio šventės ir ne dėl eilinio mero bylos teismo posėdžio. Šįsyk apie tai, kaip Alvydo Katino vadovaujama Utenos rajono savivaldybė bandė gauti Utenos rajono savivaldybės tarybos palaiminimą to paties Alvydo Katino žmonai priklausančių 5 žemės sklypų įsigijimui biudžeto lėšomis.

Tikriausiai jau tyliai mintyse skaičiavęs šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų suneštų eurų meras savivaldybės tarybos posėdžio metu paaiškėjus daugeliui politikų netikėtoms aplinkybėms, liko be ilgai planuoto sprendimo. Nors ir nustebę valdančiajai daugumai priklausantys politikai dar bandė balsuoti už tai, kad sklypai būtų vis tiek perkami, tačiau opozicija sustabdė valdžios avantiūrą ir savo balsais atidėjo šį klausimą mėnesiui. Tam,  kad būtų padarytas antikorupcinis vertinimas ir kitaip išsklaidytos visų abejonės, kurių šioje istorijoje apstu. Tačiau savivaldybės vadovas vietoj to, kad išsklaidytų abejones ir paaiškintų visiems susirinkusiems iškilusias aplinkybes, ėmėsi ieškoti kaltų ir bedė pirštu į savivaldybės administraciją. Suprask pastaroji viską darė be jo žmonos sutikimo, kurio neva net nebuvo. Vėliau vietinėje spaudoje ėmėsi įžeidinėti, grasinti teismais, bei kaltinti opoziciją, kuri neva tik meluoti ir temoka. Šioje vietoje tiktų posakis apie praleistą progą patylėti, nes jei kas ir meluoja šioje istorijoje, tai tas, kuris įmerkė uodegą ne į tą vietą.

 

Pradėkime nuo to, kad visi 25 Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai dar praėjusiais metais pritarė Utenos miesto pramonės parko steigimui. Vėliau tie patys 25 politikai pritarė ir pramonės parko plėtrai, nes buvo paaiškinta, jog pradžioje numatytų trijų valdiškų sklypų nebepakanka ir neva centrinė valdžia Vilniuje reikalauja didesnių erdvių. Būtent šioje istorijos vietoje baigėsi savivaldybės tarybos narių vaidmuo iki pat praėjusio ketvirtadienio. Per tą kelių mėnesių laikotarpį pagrindiniu smuiku ėmėsi groti nuo pat sovietinių laikų mero pašonėje esanti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, bendrapartietė – Zita Ringelevičienė, kuri buvo paskirta darbo grupės vadove. Ši darbo grupė turėjo surasti pramonės parko plėtros galimybes, numatyti tam tinkamą teritoriją, tinkamus žemės sklypus, nustatyti preliminarias sklypų vertes, sutarti su jų savininkais ir aišku gauti jų sutikimus. Jei tikėti savivaldybės vadovu, tai darbo grupė rėmėsi specialistų nuomone ir visai atsitiktinai, net nepasitarusi su juo pačiu numatė pramonės parko plėtrai įsigyti būtent tuos žemės sklypus, kurie ribojasi arba priklauso jo paties žmonai. Ir tikrai jau nepagalvokite, kad tiems patiems specialistams kažkas rodomuoju pirštu patariamai galėjo pabaksnoti į konkrečias vietas. O ir pamiršti pasakyti ar deklaruoti tokią „nesvarbią“ detalę kolegoms gali juk kiekvienas. Iš rajono galvos pasisakymų reiktų suprasti, kad daugiau Utenos rajone tam tinkamų vietų net nebuvo, o jei ir buvo kitų žemės sklypų, tai nepavyko susitarti su savininkais. Kadangi absoliuti diduma savivaldybės tarybos narių neturėjo galimybės matyti nei paties planavimo proceso, nei sklypų parinkimo, nei sklypų įvertinimo, nei pokalbių ir derybų su jų savininkais, tai galima būtų ir patikėti šia savivaldybės vadovo versija. Tačiau.

 

Pirmiausiai reiktų pastebėti, jog per pastaruosius tris metus jau antrą kartą yra keičiamas Utenos miesto bendrasis planas ir vieną kartą keistas Utenos rajono bendrasis planas, kuriuose ir būna numatomos pramoninės bei kitos paskirties teritorijos. Kitaip tariant, visai nesunkiai Utenos pramonės parko teritorija galėjo atsirasti (būti nupiešta) ir kitoje miesto ar užmiesčio dalyje bei kitų žemės savininkų sklypuose. Tačiau tokia galimybė kaip suprantama darbo grupės svarstyta net nebuvo, nes kam dar ieškoti geriau ir pigiau, kai jau yra?! Galima būtų atskirai diskutuoti apie šuns uodegos dydžio (taip meras įvardino savo žmonos valdomus ir savivaldybės bandytus įsigyti penkis 5 hektarų dydžio žemės) sklypus, jų reikalingumą, išsidėstymą, patekimą į kelio apsaugos zonas, tačiau aišku viena, jog jiems atsidūrus ant savivaldybės prekystalio jie patapo nebe šuns uodegos dydžio, bet didelės vertės žemės sklypais. Ne taip svarbu ir šių sklypų įsigijimo ar paveldėjimo aplinkybės, kurios šiandien bandomos iškelti aukščiau paties fakto, kad Alvydo Katino vadovaujama savivaldybė bandė nupirkti jo paties žmonos nekilnojamąjį turtą. Mero teiginiai, kad šių sklypų įsigijimui nebuvo duotas jo žmonos sutikimas tiek pat įtikinami, kiek 5 metų vaiko pasiteisinimai mamai ką nors prisidirbus. Pats meras yra ne kartą tvirtinęs, jog savininkų sutikimai gauti, o šiuos sutikimus koordinavusi specialistė tiek atskirai, tiek sėdint greta tam pačiam merui įvairiuose posėdžiuose aiškiai įvardino, kad visų savininkų sutikimai gauti ir parašyti laisva valia. Savivaldybės vadovui reiktų pasiskaityti savo paties rugsėjo 2 dienos interviu, kuriame jis teigia: „Sunku patikėti, bet savivaldybės administracijai pavyko gauti privačių savininkų sutikimus, kad jų žemės būtų įtrauktos į pramonės parko teritoriją, o vėliau ir išpirktos“. Kur gi nebus sunku patikėti..?! Galiausiai be savininkų sutikimo joks žemės sklypas negalėjo atsirasti to paties mero kuruojamuose savivaldybės tarybos sprendimo projektuose. Dar keisčiau nuskambėjo savivaldybės tarybos posėdžio metu mero išsakytas viešas siūlymas savivaldybės administracijai - perpaišyti pramonės parką be jo žmonos sklypų. Galima būtų tai vertinti, kaip pasipiktinimo dėl nepavykusių planų išraišką, tačiau žmogus vadovaujantis beveik du dešimtmečius savivaldybei turėtų puikiai žinoti, kas yra interesų konfliktas. Jei nevengi savivaldybės specialistams aiškinti viešai, kaip turėtų būti paišomas pramonės parkas, tai klausimas tuomet, kokie nurodymai iš paties skamba specialistams kabinetuose už uždarų durų? Šiuo atveju specialistams išėmus iš suplanuotos parko teritorijos mero žmonos sklypus, jie juk toliau ribotųsi su suplanuoto pramonės parko dalimi ir natūraliai taptų kiekvieno investuotojo į pramonės parką padidinto susidomėjimo objektu. Kitaip tariant jei nepavyko už nemažą kainą jų parduoti savivaldybei, galbūt pavyks tą padaryti būsimojo pramonės parko investuotojams?

 

Pabaigai.

 

Kadangi meras taip ir neišsklaidė abejonių dėl savo vaidmens ir interesų šioje istorijoje, paliekame tai vertinti atitinkamoms institucijoms ir Jums, mielieji Utenos rajono gyventojai. Politinio kapitalo krovimusi iš paties mero sukeltų skandalų apkaltintai opozicijai belieka savivaldybės vadovui palinkėti būnant valdžioje krautis geriau politinį, bet ne finansinį kapitalą.

 

Utenos rajono savivaldybės tarybos narys, einantis opozicijos vadovo pareigas

Marijus Kaukėnas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FaceBook profilis

Susisiek