Valdžia be kompromisų

20190627 123105-01

Ketvirtadienį įvyko Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame ne tik buvo patvirtinti įvairūs sprendimai, bet ir netrūko karštų diskusijų bei emocijų.

Turėjęs būti eiliniu savivaldybės tarybos posėdžiu, politikų susirinkimas tapo neeiliniu, nes per du dešimtmečius ilgametei valdžiai pirmą kartą teko atsidurti mažumos (opozicijos) kailyje. Turint valdžiai minimalią persvarą savivaldybės taryboje, buvo tik laiko klausimas, kada taip nutiks, todėl išvykus į užsienį porai savivaldybės tarybos narių (Albinui Grincevičiui ir Robertai Macelienei), valdančioji dauguma tapo politiškai neįgali įtvirtinti savo suplanuotus sprendimus. Kadangi valdžios siūlomi savivaldybės tarybai sprendimai praktiškai niekada nebuvo derinami, o ir iki šiol nederinami su opozicijai priklausančiomis frakcijomis, daliai sprendimų paprasčiausia nebuvo pritarta ir juos teks svarstyti iš naujo. Tikriausiai kiekvienas politinis lyderis, turėdamas trapų politinį palaikymą ar jo apskritai neturėdamas, ieškotų sutarimo su kitaminčiais, tačiau Utenoje politinė logika kitokia. Nuo pat kovo mėnesį įvykusių savivaldos rinkimų iki šiol savivaldybės meras taip ir nesugebėjo perlipti savo ego bei sukviesti visų frakcijų atstovų prie vieno stalo, kad būtų rasti kompromisai ir sutarimas siekiant geresnio savivaldybės tarybos darbo. Daugeliui opozicijos keliamų klausimų ar siūlymų ilgametė valdžia, vis dar vedina vienvaldystės laikų inercijos, nepritaria net jų nesvarsčius, o į kompromisus linkstama tik tuomet, kai prispaudžia aplinkybės, kaip tai nutiko valdžiai sudarant komitetus ar skiriant atstovus į kai kurias komisijas.

Tačiau politiniai laikai mūsų krašte pasikeitė ir jei anksčiau kompromisų neieškojimas nekėlė jokių grėsmių vietos valdžiai, dabar sutarimo nebuvimas virsta politiniais nepatogumais ir problemomis. Nesenai tik iš antro karto (vieno balso persvara) pavyko patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją (Zitą Ringelevičienę), kuriai ieškant palaikymo buvo pasirinkta taktika graibstyti po vieną balselį, vietoj to, kad atėjus ir pristačius savo kandidatūrą įvairiose frakcijose pabandyti gauti platesnį palaikymą. Praktiškai visą gyvenimą, dėka partijos, įvairiuose kabinetuose išdirbusios politikės pasakymas, kad, suprask, anksčiau tokios praktikos (kalbėtis) nebuvo, opozicijos tą kartą neįtikino. Tokia nesikalbėjimo trumparegiška taktika nulėmė ne tik dalies kitų eilinių sprendimo projektų neįtvirtinimą, bet ir vienašališkai sudaryto biudžeto persvarstymą, kuris vyks jau liepos 4 dieną. Nors meras, sudarydamas savivaldybės tarybos veiklos planą, neatsižvelgė į pateiktus frakcijų pasiūlymus, kad uteniškiams svarbias informacijas svarstyti galima būtų ne tik komitetuose, bet ir pagrindinio posėdžio metu, opozicijai užteko balsų įtvirtinti didesnį viešumą ir dialogą, kuris šiandien įmanomas tik svarstant klausimus viešai. Juk kitaip uteniškiai ir nesužinotu, kad pavyzdžiui ką tik išrinkta valdžia jau turi ketinimų nebeformuoti Rapolo Šaltenio progimnazijoje pirmos klasės taip pasmerkdama šią mokyklą uždarymui. Yra ir daugybė kitų svarbių klausimų ar informacijų, kuriuos mielai savivaldybės vadovai nutylėtų nuo visuomenės. Kalbėtis su kitaminčiais valdžios neįtikina ne tik pirmą kartą per du dešimtmečius nepatvirtintas biudžetas, bet ir jau antras neeilinis posėdis per keturis mėnesius, ko nebuvo daugybę metų. Net ir tada, kai atrodytų kito kelio kaip ieškoti kompromisų nėra, vietos valdžios pasirenkami metodai išlieka nešvarūs. Opozicijos politikų viliojimas įvairiais postais ir pareigomis jau nieko nebestebina. Savivaldybės viešųjų ryšių specialistės (Lolita Kaminskienė ir Elvyra Sabalytė) pamiršusios joms privalomą darbo metu objektyvumo kriterijų bei įsijautusios į sau neįprastą politologių rolę jau pamėgo moralizuoti opoziciją vietos laikraščiuose, savivaldybės portale ar socialinio tinklapio puslapyje, kur patalpinami užsakomieji ir dažnai iš mokesčių mokėtojų kišenės apmokėti straipsniai nukreipti prieš opozicijos politikus. Vakarykščiame posėdyje opozicijos atžvilgiu buvo išbandyta dar viena poveikio priemonė, kurios kitaip kaip politiniu šantažu pavadinti negalima. Opozicijos politikams iš valdžios pusės pakeltu tonu buvo aiškinama, kad jei pastarieji nepritars biudžetui, tai neva prilygs pinigų atėmimui iš vaikų, sporto ir kitų sričių. Akivaizdu, kad tokie argumentai yra iš piršto laužti, o realybėje dėl opozicijos nuomonės nenukentės nei mokiniai, nei darželiai, nei sporto klubai. Tad šios dienos dirbančių savo partijai savivaldybės specialisčių patalpintas tekstas apie tai, kaip opozicija “atėmė” vaikų, sporto ir kitų sričių lėšas, yra įžūlus melas ir visuomenės klaidinimas. Apibendrinant pastarojo meto savivaldybės politinę virtuvę, tenka konstatuoti, jog vietos valdžia su meru Alvydu Katinu priešakyje vis dar gyvena rožinių svajonių laikuose, kuomet buvo viena tiesa ir viena nuomonė, o visus kitaminčius galima buvo ignoruoti. Norisi palinkėti kolegoms iš valdančiosios daugumos ir jų vedliui pratintis prie kitokio politinio bendravimo ir suprasti, kad politikų, frakcijų yra įvairių, kaip ir jų rinkėjų. Kad šis supratimas ateitų greičiau, kviečiau vietos valdžią būtinai užsirašyti į artimiausiu metu Utenos rajone vyksiančius naujai įkurtos ateities politikų akademijos mokymus, kurie galbūt padės susivokti Utenos politinėje padangėje ne tik pradedantiesiems, bet ir kai kuriems ilgamečiams politikams.

Atsukta nugara uteniškiams

Vakar vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu nenorėta išklausyti ne tik kitų pažiūrų politikų, bet ir kultūros darbuotojų bei saviveiklininkų. Susirinkę į posėdžių salę Utenos kultūros bendruomenės atstovai norėjo aptarti su jų išrinktais politikais dėl Utenos kultūros centro ir jo vadovo (Eriko Druskino) veiklos susidariusią situaciją. Nors posėdžio pradžioje pats meras paprašė susirinkusių uteniškių palaukti posėdžio pabaigos, kuomet bus galima padiskutuoti, jau po kelių valandų atėjus posėdžio pabaigai tas pats meras nurodė specialistams išjungti tiesioginę vykstančio posėdžio transliaciją, o netrukus pareikšdamas, kad jis nebenori pirmininkauti, klausytis susirinkusiųjų pasakėčių, paliko posėdžių salę. Tenka tik apgailestauti, kad eilinį kartą atėjusiems į savivaldybės tarybą uteniškiams teko išvysti tokią savivaldybės vadovo nepagarbą jų nuomonei. Bent jau savivaldybės tarybos nariai išklausė visus besikreipusius, o mero pavaduotojas informavo, kad yra sudaryta darbo grupė, kuri ištirs kultūros centro vadovo veiklą. Keista, kad kultūros centro vadovas, mėgstantis dažnai ateiti į savivaldybės tarybos posėdžius, šį kartą nepanoro apsilankyti ir paaiškinti politikams apie beveik metus laiko vykstančius įvairius konfliktus šioje įstaigoje. Nepasirodė posėdyje ne tik šiomis dienomis dėmesio centre esančio Utenos kultūros centro vadovai, bet ir savivaldybės Kultūros skyriaus vadovybė.

Nieko nuostabaus, kad po posėdžio liko dar daug neatsakytų klausimų. Juk politikams aktualu ne tik mokesčių mokėtojų sąskaita vykstančios šventės, festivaliai ar kiti skambūs renginiai, bet ir mėgėjų kolektyvų, darbuotojų situacija ar teikiamos paslaugos, kurių dalies įkainiai net nederinti su savivaldybės taryba. Klausimas ar uteniškiai moka savo mokesčius tam, kad už juos būtų perkamos irklentės ar vandens dviračiai, už kurių naudojimą dar vėliau teks susimokėti. Ypač žinant, kad prieš kelis metus į Dauniškio ežero pakrantę nebuvo įsileisti privatūs investuotojai, kurie skirtingai – ne mokesčių mokėtojų, bet savo lėšomis norėjo įrengti ženkliai daugiau pramogų uteniškiams. Ką jau kalbėti apie tris metus niekaip neįgyvendinamą ir kelis kartus pristatytą uteniškiams savivaldybės projektą prie Dauniškio ežero už padovanotus vieno prekybos centro 375 000 eurų. Norisi tikėti kad siekiant papildomai užsidirbti Utenos muziejaus rūsyje nesugalvos nieks įkurti naktinio baro ar šviežiai suremontuotoje Meno mokykloje – kokios nors parduotuvės. Belieka tikėtis, kad į uteniškiams rūpimus klausimus padės atsakyti savivaldybės vadovų sudaryta darbo grupė, o bet kokias abejones dėl įstaigos finansų ir kitų dalykų išsklaidytų auditas, kurį ir sieksime inicijuoti.

Auksinis tiltelis per Rašės upelį

Ne mažiau diskusijų susilaukė ir vykdomi savivaldybės projektai, kurie neretai sukelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Vienas tokių projektų – Utenos tvenkinio ant Rašės upelio (Klovinių užtvankos) remontas. Nors prieš kelis metus Klovinių užtvankos remontui jau buvo panaudota 800 000 eurų, šį kartą reiks dar beveik 400 000 eurų (iš jų 100 000 uteniškių), kuriais bus atliekami ne tik nauji darbai, bet ir pataisomi ne taip senai jau atlikti seni. Projektą pristatę jo rengėjai pripažino, kad anksčiau ne viskas pavyko padaryti gerai ir dabar teks padaryti geriau. Tuo nesunku įsitikinti ir be projektuotojų pagalbos, užtenka tik pažiūrėti, kaip šiandien atrodo prieš tai atlikti darbai. Uteniškiams aktuali ir šio projekto aplinkosauginė dalis, nes dar kartą bus išleistas vanduo iš užtvankos, kas neabejotinai turės ekologinių pasekmių. Ne ką mažiau prieš kurį laiką sukėlė abejonių ir Rašės upelio pakrantės tvarkymo projektas, kurio apimtis, pabūgę kainų, sumažino patys valdininkai, kai paaiškėjo, kad planuojamas tiltelis per kelių metrų pločio upelį gali kainuoti net 300 000 eurų. Galima tik įsivaizduoti iš kokio „aukso“ būtų pagamintas tiltelis per upelį už tokią sumą, jei tik būtų leista tam įvykti. Nežiūrint į tai prieš pora savaičių savivaldybė nusprendė apklausti uteniškius, ar reiktų remontuoti greta užtvankos esantį vestuvių kalną padarant jį pramogų vieta. Idėja gal ir įdomi, tačiau niekas taip ir neatsako iš kur tam reiktų imti lėšų. Juo labiau rengiant gyventojų apklausas reiktų pastaruosius informuoti, kad vien šiems metams jiems dar kartą buvo padidintas žemės mokestis, kas uteniškių kišenes paplonins papildomais 200 000 eurų. Ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje politikų buvo paprašyta pritarti 6500 eurų vertės naujų krepšinio stovų įsigijimui, nes paaiškėjo, kad buvo nuniokotos Šapokos gimnazijos ir Utenos daugiafunkcio sporto centro sporto aikštelės. Nors visų uteniškių nepigiai įgyto turto niokojimo atvejai kartojasi kiekvienais metais, savivaldybė niekaip nesugeba užtikrinti turto apsaugos prevencijos vaizdo stebėjimo kamerų pagalba. O juk šiandien išmanios, nuotoliniu būdu valdomos vaizdo stebėjimo kameros su saulės elementu komplektas kainuoja viso labo 130 eurų. Kitaip tariant, už niokojimo pasekmėms šalinti reikalingas lėšas nesunkiai galima būtų aprūpinti visą miestą „belaidžiais sargais“.

FaceBook profilis

Susisiek