46831444 2156968621182605 3679382084574511104 n

ŽMONIŲ BALSAS VALDŽIAI Į AUSĮ 

Nesenai į mane su kolegomis kreipėsi Utenos miesto Ladygos ir Viešos gatvių gyventojai, kurie susirūpino, kai šiais metais išvydo net penkis kartus didesnes žemės mokesčių sąskaitas, nei pernai.

Mokestinis šuolis įvyko ne tik tuomet, kai šių gatvių gyventojų namai dėl vietos valdžios sprendimo iš rajono patapo miesto teritorija, tačiau ir tuomet, kai Registrų centras perskaičiavo buvusio užmiesčio žemės vertes, o savivaldybės tarybos valdančioji dauguma su meru priešakyje nustatė šiems žemės sklypams tokį patį mokestinį tarifą, kaip miesto centre esančių žemės sklypų gyventojams. Kitaip tariant, buvęs užmiestis ir dabartiniai miesto pakraščiai, esantys be įrengtos infrastruktūros, buvo prilyginti miesto centrinei daliai, kas natūraliai sukėlė uteniškių nepasitenkinimą. Šioje vietoje norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad žemės mokestis uteniškiams dėl nemažinamo tarifo didėjo penkis metus iš eilės nuo pirmojo žemės verčių perskaičiavimo, o pernai perskaičiavus dar kartą ir nesumažinus adekvačiai tarifo, kurį valdžia nesunkiai galėjo sumažinti, įvyko dar vienas mokestinis šuolis. Šuolis, kuris savivaldybės iždą papildė net 220 000 eurų didesne suma, nei ankstesniais metais.

Tokia iš mokesčių mokėtojų „nulupta“ suma aišku pradžiugino sunkiai biudžetą renkančią rajono valdžią, tačiau mokesčių mokėtojai nesuprato už ką turėtų mokėti. Ar už jų sumokamus gerokai didesnius mokesčius bus nutiesti šaligatviai? Tvarkomos ir prižiūrimos gatvės? Įrengtas apšvietimas ir kt.? Nežinodami atsakymų pilietiški uteniškiai kreipėsi į savivaldybės valdžią ir tarybą prašydami, nubraukti bent dalį nepagrįstų mokesčių. Ir koks netikėtumas, įvyko stebuklas, kuomet besikreipiantiems gyventojams buvo pasiūlyta 50 procentų sumažintas mokestis. Stebuklas, nes per dvi kadencijas (8 metus) tokio valdžios palankumo uteniškiams man matyti neteko. Maža to, rajono valdžia sutiko, jog reikia pakeisti nejudinamą mokesčių kompensavimo tvarkos aprašą, kad ir kiti miesto pakraščių ar kitų teritorijų su neišvystyta miesto infrastruktūra gyventojai galėtų ateityje pretenduoti į mokesčių kompensacijas. Su sarkazmu paraginome rajono vadovus pakeisti tvarką iki 2019 m. kovo 3 dienos, kuomet vyks savivaldos rinkimai, nes jiems praėjus juk valdžios gerumas gali ir ištirpti. 

RŪPESTIS IR DĖMESYS UTENIŠKIAMS BESIBAIGIANT KADENCIJAI 

Valdžios gerumo šiomis dienomis ypač daug. Visi trys miesto laikraščiai užpildyti užsakomaisiais ir pagiriamaisiais savivaldybės straipsniais bei mero nuotraukomis. Spaustuvės nespėja spausdinti valdžios padėkų įvairiausių profesijų uteniškiams. Ar senjoras, ar tai mokytojas, ar tai ūkininkas, ar tai smulkus verslininkas, ar tai teatro aktorius, kiekvienas šiomis dienomis sulaukia valdžios dėmesio. Aišku sveikintina, kad rodomas toks ypatingas dėmesys, tačiau dar labiau būtų sveikintina, jei tai būtų daroma nuolat, o ne likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos.

Sulaukė dėmesio net ir ilgus metus apleisti miesto šaligatviai bei žvyruotos gatvės. Tiesa, nepamirštant pasigirti vos keliais šimtais metrų naujinamų šaligatvių, pamiršta, kad apleistų šaligatvių mieste savo eilės laukia dešimtis kartų daugiau. Valdžios dėmesio pagaliau sulaukė net ir ilgus metus pamirštas Utenos ligoninės vaikų skyrius, kuris yra tapęs tikru išbandymu ne vienai jaunai šeimai ir jų auginamiems mažiesiems uteniškiams. Šiuo atveju galima būtų sakyti - geriau vėliau, nei niekada, tačiau bent jau remonto darbams galėjo būti pasiruošta atsakingiau ir suplanuota juos atlikti atšilus orams, o ne artėjant žiemai, kas sukelia šiandien ir sukels per visą žiemą didelių nepatogumų tiek mažamečiams pacientams, tiek jų tėvams, tiek ir darbuotojams.

KAS PUSMETĮ „BESIKEIČIANTI“ DAUNIŠKIO EŽERO PAKRANTĖ

Praėjusią savaitę, jau trečią kartą per poros metų laikotarpį, kaskart vis pateikiant naujus paveiksliukus savivaldybė garsiai „ištrimitavo naujieną“ apie LIDL pinigais (375 000 eurų) ateityje būsiančią sutvarkytą Dauniškio ežero pakrantę. Atrodytų anokia čia naujiena, tačiau matant kas pusmetį pateikiamus vis naujus projektinius vaizdus, miestiečiams tapo nebeaišku, kaip gi galiausiai ateityje atrodys jų mėgstama Dauniškio ežero pakrantė. Ne mažiau klausimų kelia ir delsimas ar nesugebėjimas per pora metų įsisavinti vokiečių verslininkų už dyka duodamų solidžių sumų miestui. Aišku viena, kad suplanuota dar kartą atnaujinti ir suremontuoti medinį taką aplink ežerą, kuris nuo jo įkūrimo drėgnoje vietoje, keičiant po lentą turbūt per dešimtmetį buvo pakeistas visas ne vieną kartą. Matyt, kažkam labai patinka matyti supuvusias lentas ar išgriuvusius šviestuvus.

KALĖDŲ DŽIAUGSMAS PAGAL PARTIJĄ

Tapo jau tradicija, jog Utenos miestą prieš Šv. Kalėdas papuošia ne viena, bet dvi šventinės eglutės. Tačiau šią, rinkiminę žiemą rajono valdžia „pralenkė“ save ir nusprendė ne tik skirti papildomai 15 000 eurų iš biudžeto naujiems eglučių papuošimams, bet pirmą kartą istorijoje pastatyti dar tris žaliaskares atskiruose kvartaluose. Galima būtų diskutuoti, ar praktiška ir ekologiška nedideliam miestui turėti penkias kalėdines eglutes, tačiau ir čia neapsieita be keistenybių. Didžiausio gyventojų skaičiumi miesto Aukštakalnio kvartalo gyventojai viešoje erdvėje pradėjo kelti klausimus, kodėl be jų nuomonės kalėdinė eglutė buvo pastatyta ne kur nors atviroje ir visiems gerai matomoje kvartalo vietoje, bet tarp daugiabučių kiemų? Aišku tik visiškas atsitiktinumas, kad kvartalo šventinė puošmena išdygo ne kur kitur, bet, pasak gyventojų, tiesiai po nesenai išrinktos Taikos seniūnaitės langais. Tiesa, tokie „atsitiktinumai“ seniūnaitės atstovaujamos partijos (socialdemokratų) politikams tapę įprasti, ar tai būtų daugiabučio kiemas Krašuonoje, ar įvažiavimas į kiemą Ąžuolijos kvartale, ar koks nors gatvės tęsinys senamiestyje – viskas pagal politinę liniją, net ir Šv. Kalėdų šventė.

DAUG GARSO IR ŠVIESOS UŽ 480 000 EURŲ

Tokią „nedidelę“ sumą suplanavo gauti bei išleisti garso, šviesos ir kitai įrangai naujasis Utenos kultūros centro direktorius. Pasak ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje apsilankiusio vadovo, kultūros centrui papildomai reikia garso įrangos, prožektorių, foto įrangos, projektoriaus ar mobilios scenos, kad būtų galima neva organizuoti kokybiškus renginius. Atrodytų sveikintinas naujai atėjusio dirbti vadovo noras atnaujinti kultūros centro įrangą. Tik va reikalas tas, kad prieš kelis metus Utenos kultūros centras už kelis milijonus senųjų litų jau buvo kapitališkai atnaujintas. Tuomet buvo ne tik naujai suremontuotas visas pastatas, atnaujintos salės ir scenos, bet ir įsigyta moderni garso, šviesos bei kita brangi įranga, įsigytos lauko scenos. Kultūros centre nuolat vyksta įvairūs renginiai, spektakliai, koncertai, rodomi filmai, vyksta renginiai lauko scenose, tačiau nei karto neteko girdėti nusiskundimų dėl įrangos kokybės. O štai trijų rajonų kultūros centrų vadovu spėjusiam padirbėti direktoriui įranga „prastoka“. Argumentas, kad „tik“ 120 000 eurų reikia iš uteniškių kišenės tam, jog būtų gauta 360 000 iš struktūrinių fondų, taip pat ne pats įtikinamiausias kalbant apie efektyvų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą. Posėdžio metu paklaustas direktorius, kokiai konkrečiai įrangai ir kokias konkrečias sumas numatęs, pastarasis teatsakė, kad yra pasiskaičiavęs sau, tačiau politikams be mobilios scenos už 57 000 eurų jokių kitų skaičių nepateikė. Foto įranga, LED projektorius, papildomos kėdės ir prožektoriai už likusius 423 000 eurų? Norint, aišku galima rasti įrangos ir tokiomis kainomis, tik ar yra realus tokios brangios įrangos poreikis?

Toks poreikis dar kažkiek galėtų būti pateisinamas komerciniais renginiais, kurie iki šiol davė pagrindines pajamas kultūros centrui ir galbūt ateityje sudarytų galimybę tokiai įrangai atsipirkti. Tačiau paprašytas paneigti gandus apie vieno iš pelningiausių, Domino teatro, paslaugų atsisakymą direktoriaus iniciatyva, taip siekiant labiau “kultūrinti” uteniškius, vadovas teatsakė, kad tikriausiai pavasarį Domino teatrą dar turėtumėme Utenoje išvysti. O gal ir neišvysime? Džiugu aišku, kad nuo šiol žiūrovai Utenoje galės pasirinkti iš didesnio spektro spektaklių, tačiau ar kultūros centro direktorius turėtų spręsti, kas tinka ir netinka uteniškiams? Ar už tokį skirstymą turėtų sumokėti visi mokesčių mokėtojai? Ar geriau tebūnie susimoka patys žiūrovai, kurie geriausiai žino savo poreikius ir skonį.

Šį kartą dauguma politikų, vis dar vedini Europos sąjungos lėšų „įsisavinimo vardan įsisavinimo“ kulto, be didesnių klausimų pritarė tokiam prašymui. Nepaisydami to, kad ir taip yra kur tikslingiau leisti Utenos krašto mokesčių mokėtojų lėšas. Neįsiklausę į argumentus, jog galima įsisavinti lėšas per kitus projektus ten, kur iš tiesų yra realus poreikis - pavyzdžiui tris kartus daugiau žiūrovų talpinančioje daugiafunkcio sporto centro arenoje, kuri vis dar dėl akustinių užuolaidų ir kitos renginiams skirtos įrangos nebuvimo, be krepšinio negali pritraukti kitų didesnių komercinių renginių ar koncertų. Belieka sulaukti projekto įgyvendinimo ir pažiūrėti, kokie stebuklai vyks kultūros centre įsigijus įrangą už tokią „kuklią“ sumą.

PER 10 METŲ UTENIŠKIŲ KIŠENĖSE LIKO 11 MILIJONŲ EURŲ

Šią savaitę savivaldybės įmonė Utenos Šilumos tinklai paminėjo 50-ties metų sukaktį. Dėka šios įmonės darbuotojų atsidavimo, vadovų tinkamu laiku priimtų teisingų sprendimų uteniškiai nuolat moka vieną pigiausių šilumos energijos kainą visoje šalyje. Per 10 metų lyginant su vidutine šilumos energijos kaina Lietuvoje, Utenos miesto gyventojai sutaupė net 11 milijonų eurų, o tai beveik trečdalis viso metinio rajono biudžeto. Garbingos sukakties proga buvo pristatytas ir naujai įrengtas įmonės katilas, kuris dar ne vienus metus sudarys galimybę uteniškiams mokėti vieną žemiausių kainų.

FaceBook profilis

Susisiek