20170224 095744 1487927872183 copy

Jei pradėti taupyti, tai nuo mažiausiųjų uteniškių?! Taip nusprendė Utenos rajono valdžia ir pasiuntė savo pasiuntinį “švietimo įstaigų budelį”, kad pastarasis nusitaikęs “optimizavimo” ginklu rastų aukų darželių ir mokyklų tarpe. Ilgai netrukus pasipylė nusiskundimai iš švietimo įstaigų bendruomenių, kad valdžios pasiuntinys jau išsirinko kelias įstaigas ir garsiai savivaldybėje pareiškė, jog tos ir tos įstaigos bus uždaromos arba “sumenkinamos” iškeliant mokinius. Plačiai pasklidusios kalbos, vadovų kvietimai ant kilimo, įvairios manipuliacijos, nuteikinėjimai, klaidinimai, gąsdinimai, net įstaigoms priskirtų gatvių “iškirpimai” be vaikų tėvelių žinios ir kt. įnešė sumaištį ir paniką ne tik tarp švietimo įstaigų darbuotojų, bet ir tarp vaikų tėvų. Ugdymo įstaigose tvyrant itin prastai atmosferai, mus pasiekė klausimai, kas gi vyksta iš tiesų? O vyksta tas, kad mažėjant vaikų ir mokinių skaičiui Utenos rajone, uteniškės švietimo ministrės parėdymu savivaldybei nurodyta finansiškai padengti skirtumą nuo gaunamų lėšų iš valstybės biudžeto. Prie beveik 30 milijonų viso savivaldybės biudžeto mokykloms išsaugoti reikalinga 240 000 eurų suma per metus atrodytų ne tokia ir didelė, ypač žinant, kad vien savivaldybės skolai tvarkyti per metus reikia šešis kartus didesnės sumos. Tačiau yra ir kitas pasirinkimas – perskirstyti mokinių klases perkeliant vaikus iš vienų mokyklų į kitas taip uždarant arba reorganizuojant pačias mokyklas bei atleidžiant jose dirbančius pedagogus. Ir net nebūtinai paliekant daugiau mokinių turinčias mokyklas ar darželius. Kitaip pasakius yra noras pataupyti vaikų patogumo ir jų laisvo pasirinkimo sąskaita. Būtent šiuo keliu nori eiti Utenos rajono valdžia, tačiau darželiai ir mokyklos su savo bendruomenėmis bei jas supančių kvartalų gyventojais nebūtinai turi eiti tuo pačiu keliu. Rašau taip dėl to, jog būtent bendruomenės gali rinkti parašus ar kitaip protestuoti prieš jiems primetamus nepalankius valdžios planus, kurie be abejo sukeltų didelių nepatogumų visiems, išskyrus pačią valdžią. Vardan objektyvumo reikėtų pastebėti, kad vaikų trūksta ne tiek ir daug (pavyzdžiui per visas rajono mokyklas 1 – 4 klasių tarpe iš 1348 vaikų trūkumą sudaro vos 29 vaikai). Galima suprasti kai miestelio mokykloje lieka 30 etatų ir 10 mokinių, tačiau kai įstaigoje mokosi virš 200 vaikų, mojuoti Damoklo kardu virš jos tikrai ne pats geriausias sprendimas. Juo labiau apie mokyklų uždarymą išdidžiai kalbantis “švietimo įstaigų budelio” pravardę gavęs p. Kraulišas šiai dienai neturi jokio savivaldybės tarybos pritarimo ar įgaliojimų tą daryti. Juk ne vienas valdininkas, tačiau rajono gyventojų išrinkta savivaldybės taryba yra mokyklų ir darželių steigėja ir tik ji nuspręs kokiu keliu eiti. Ir ne kas kitas, bet bendruomenės savo išrinktus politikus gali pakreipti vienu ar kitu keliu. Tuo galėjo nesunkiai įsitikinti Dauniškio ir Aukštakalnio kvartalų gyventojai, kai prieš kelis metus planai uždaryti Aukštakalnio pradinę mokyklą pavirto į šukes atsibedus į stiprią mokyklos bendruomenės sieną. Beje, šiandien šioje mokykloje suformuota visa papildoma klasė. Panašus likimas ištiko ir mokyklų maitinimo paslaugos privatizavimo planus, kurie net ir valdžiai prieštaraujant nukeliavo į stalčius. Pernai metais valdžiai užsimojus uždaryti Ąžuolijos kvartale esančią vienintelę pradinukų mokyklą ir su tokiais planais (parašų protesto būdu) nesutikus bendruomenei, uždarymo planai buvo atšaukti. Šiais pavyzdžiais besiremdamas visų Utenos rajono ir miesto švietimo įstaigų bendruomenes kviečiu būti drąsiomis, nepasiduoti valdininkų manipuliacijoms ar bauginimams, nebūti abejingoms ir aktyviai pakovoti už savo teises. Neabejoju, kad yra dešimtys vietų kur galima racionaliau pataupyti vietoj to, kad tą daryti Utenos ateities kartų sąskaita. Kad vienas kitas, rajono valdžiai artimas UAB'as negaus papildomų pajamų, nuo to tikrai Utenos rajono gyventojai nenukentės.

 

 

FaceBook profilis

Susisiek